Valstybei padarytos žalos atlyginimo klausimas dėl neteisėtų tarnautojų veiksmų derinant teritorijų planavimo dokumentus bei išduodant pripažinimo tinkamu naudoti aktą Kuršių nerijos nacionaliniame parke bus sprendžiamas teisme. Klaipėdos apygardos teismas priėmė nagrinėti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) prašymą dėl žalos išieškojimo regreso tvarka iš asmenų, atlikusių neteisėtus veiksmus Juodkrantėje, L. Rėzos g. 1A,  sklypo ir pastato įteisinimo procesų metu.

„Į teismą atstovaudami Lietuvos valstybei kreipėmės dėl buvusios Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, kurios dalį funkcijų perėmėme 2010 metais, trijų darbuotojų sprendimų. Siekiame, kad valstybės patirtą žalą kompensuotų ne mokesčių mokėtojai, o už tai tiesiogiai atsakingi tarnautojai, kurie savo neteisėtais veiksmais ir lėmė jos atsiradimą“, - sako laikinai VTPSI viršininko pareigas einanti Eglė Kuklierienė.

VTPSI savo prašyme teismui nurodė, kad šie darbuotojai sąmoningai leido kilti padariniams, lėmusiems žalą valstybei, todėl pagal galiojančius teisės aktus regreso tvarka iš jų reikalaujama atlyginti visą jai tenkančią žalą, kuri sudaro 73 091,88 eurų sumą. Atlyginti žalą valstybei darbuotojai buvo raginami savanoriškai, tačiau šiems nesutikus, to bus siekiama teisminiu keliu.

Inspekcija dėl žalos atlyginimo valstybei kreipėsi ir į kitas teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir tvirtinimo, statybos leidimų išdavimo ir statybos užbaigimo procedūrose dalyvavusias institucijas – Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą bei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją, tačiau jos nusprendė regreso teisės savo darbuotojų atžvilgiu netaikyti.

„Valstybės institucijų vengimas pasinaudoti šia teise didina korupcijos pasireiškimo tikimybę bei sudaro palankią terpę piktnaudžiavimui tarnyba“, - sako E. Kuklierienė.

Pasak jos, Inspekcija, pastebėjusi esamo reguliavimo problemas bei siekdama prisidėti prie skaidrumo priežiūros srityse didinimo, yra pateikusi pasiūlymus, kuriuos įgyvendinus būtų užtikrinta veiksmingesnė iš valstybės priteistos ir iš valstybės biudžeto sumokėtos žalos atlyginimo iš žalą padariusių tarnautojų tvarka. Inspekcijos nuomone, valstybės institucijoms, kurių valstybės tarnautojai sukėlė žalą, neturėtų būti suteikta teisė spręsti dėl regreso teisės įgyvendinimo.

„Kadangi esamas reglamentavimas yra komplikuotas ir apsunkina regreso teisės įgyvendinimą, būtini teisinio reguliavimo pokyčiai, todėl džiaugiamės, kad šioje srityje reikiamų bei lauktų reformų ėmėsi ir Vyriausybė“, - pažymėjo VTPSI vadovė.

Žala valstybei kilo po 2009-04-10 priimto Klaipėdos apygardos teismo sprendimo panaikinti žemės sklypo L. Rėzos g. 1A, Juodkrantėje, detalųjį planą, statybos leidimą, taip pat pagal juos pastatytų pastatų pirkimo-pardavimo sandorius bei taikyti restituciją ir įpareigojo statytojus griauti statinius. Po šios bylos baigties pastatus įsigiję asmenys kreipėsi dėl žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės dėl jų neteisėtų veiksmų detaliojo planavimo ir statybos leidimų išdavimo procesuose.

Administraciniai teismai, nagrinėję bylas dėl žalos atlyginimo, priėmė sprendimus iš dalies tenkinti besikreipusių asmenų prašymus ir priteisė žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės. 

     Turbūt niekam ne naujiena, kad norint statyti statinį dažniausiai reikia pasirengti projektą ir gauti tokio statinio statybą leidžiantį dokumentą (SLD). Tačiau yra nustatyti atvejai, kai savininkui ar statytojui panorėjus nugriauti nereikalingą, apgriuvusį tam tikrų parametrų ar kultūros paveldo pastatą, inžinerinį statinį, taip pat reikia šių dokumentų. Jais nepasirūpinus, griovimo veiksmai būtų laikomi savavališkais, kiltų problemų ir norint nugriautą statinį išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.

    Pagal Statybos įstatymą statinio griovimas taip pat yra statybos rūšis. Tokios statybos tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas. Statinys laikomas nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos.

    Jei planuojama griauti kultūros paveldo statinį, SLD visada privalomas. Kitais ypatingųjų statinių griovimo atvejais SLD statinio griovimo projektui taip pat privalomas, išskyrus atvejus, kai, nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei, išardomos (pašalinamos) likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės arba natūraliai sunykusio, sugriuvusio statinio dalys. Tokios pat išimtys galioja ir savininko iniciatyva griaunant neypatingą statinį. Be SLD galima nugriauti ir nesudėtingąjį bei atskirai stovintį neypatingą statinį, jei nebus pakenkta kitų asmenų turtui. Teisėtai statomas ar statytas, bet neužbaigtas statyti statinys gali būti išardomas statinio savininko noru be SLD statiniui griauti.

    Prieš pradedant griauti statinį nepasirūpinus SLD, kai jis privalomas, gresia patirti ne tik griovimo išlaidas. Administracinių teisės nusižengimų kodeksas už statinio savavališką griovimą numato nemažas baudas – neypatingojo statinio nuo 600 iki 1 450 eurų, ypatingojo – nuo 2 900 iki 5 800 eurų. Jeigu statinys savavališkai griaunamas apsaugos reglamentų saugomoje teritorijoje, baudos gerokai didesnės. Juridiniams asmenims už tokius pat veiksmus tektų sumokėti dar daugiau.

    Taip pat statytojui prieš griaunant neypatingąjį ar ypatingąjį statinį reikėtų nepamiršti apie pareigą pranešti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos apie numatomą statybos darbų pradžią ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki statybos pradžios.

Atsiprašome vartotojų dėl patirtų nepatogumų naudojantis IS „Infostatyba“ - nesklandumai jau sutvarkyti, sistema veikia įprastu režimu.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) specialistai informacinės sistemos „Infostatyba“ veiklos sutrikimus identifikavo trečiadienį, 08:17 val., ir apie tai nedelsiant pranešė ją aptarnaujančiai bendrovei. Sistemos veikla buvo atnaujinta per mažiau nei 4 valandas nuo sutrikimo fiksavimo pradžios.

Neveikimo priežastis - atsarginių kopijų darymo įrenginio (juostų bibliotekos) sutrikimas.

Civilinis kodeksas numato, kad statinio statybos rangovas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per penkerius metus, o esant paslėptų statinio elementų ar tyčia paslėptų defektų atveju - dar ilgesnį terminą. Tačiau dažnai statytojai ar naują būstą įsigiję gyventojai susiduria problema, kad pastatą pastatęs rangovas ar jį pardavęs vystytojas bankrutuoja ir dėl išryškėjusių defektų nebelieka į ką kreiptis.

Siekiant apsaugoti užsakovų ir pirkėjų interesus, nuo sausio 1 d. įsigaliojo Statybos įstatymo pakeitimai, numatantys, kad rangovas, kartu su atliktų statybos darbų perdavimo statytojui aktu, turi pateikti draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą arba kredito įstaigos garantiją, kuria užtikrintų garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą pagal pasirašytą rangos sutartį. Šis dokumentas rangovo nemokumo ar bankroto atveju užtikrintų dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui. Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu 3 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos. Šis reikalavimas netaikomas griaunant statinius ar statant nesudėtinguosius statinius.

Teisės aktai numato naują prievolę ir nekilnojamojo turto vystytojams, kurie atsako statinio (jo dalies) įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Taigi, nekilnojamojo turto vystytojas, parduodamas statinį ( ar jo dalį), išskyrus nesudėtingąjį statinį, pirkėjui turi pateikti garantinių prievolių užtikrinimo dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. Šis dokumentas nekilnojamojo turto vystytojo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą pirkėjui.

Defektų šalinimo užtikrinimo suma turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos.  Pasirašant statybos rangos sutartį ar perkant nekilnojamąjį turtą, reikėtų atkreipti dėmesį, kad reikalavimai dėl garantinių prievolių užtikrinimo dokumentų pateikimo privalomi tik statinių, kuriems prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateiktas po 2017 m. sausio 1 d., atvejais.  Kitais atvejais klausimai dėl garantinių prievolių užtikrinimo būtų sprendžiami tarpusavio sutarimu. 

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydama panaikinti bendrovei „Misionierių namai“ išduotą leidimą statyboms adresu Subačiaus g. 20, Vilniuje, bei pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti vykdomus statybos darbus.

Generalinės prokuratūros inicijuotoje byloje dėl Misionierių vienuolyno statinių ansamblio iki šiol dalyvavusi kaip tretysis asmuo, VTPSI prašo teismo leisti joje dalyvauti su pareikštais savarankiškais reikalavimais. Toks sprendimas priimtas užbaigus tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto šio objekto statybą leidžiančio dokumento teisėtumo, kurio metu buvo nustatyta, kad jis buvo išduotas neteisėtai.

Teismo prašoma įpareigoti bendrovę „Misionierių namai“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statybos, kuriai jis buvo išduotas, padarinius – nugriauti naujai statomą statinį bei rekonstruojamą statinį, atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) ir sutvarkyti statybvietę. Taip pat prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti vykdomus statybos darbus.

VTPSI statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimo metu nustatė, kad pateikti projekto sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, statytojas kartu su prašymu išduoti leidimą pateikė ne visus privalomus dokumentus, buvo padaryti kiti pažeidimai, dėl kurių statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai.

Generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi VTPSI pateiktus duomenis, jau anksčiau kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama panaikinti specialųjį planą, statybą leidžiantį dokumentą bei pašalinti šios statybos padarinius. Teismo taip pat buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau šis Generalinės prokuratūros prašymas buvo atmestas. Generalinė prokuratūra šį teismo sprendimą apskundė.

    Dauguma apsisprendusiųjų  namą statyti ūkio būdu greičiausiai žino, jog nuo 2017 metų sausio 1 dienos įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, statant nesublokuotą iki 300 kvadratinių metrų vienbutį gyvenamąjį namą, galima savo interesams atstovauti patiems ir statybos techninio prižiūrėtojo samdyti nebeprivaloma. Tačiau yra kitų prievolių, kurių statytojams pamiršti nereikėtų.

    Pagrindinis statybos ūkio būdu požymis – rangos sutarties nebuvimas. Riziką dėl tinkamo darbų organizavimo, kokybės trūkumų ar išaiškėjusių defektų baigtame statyti statinyje prisiima statytojas, todėl nuo šių ,etų sausio 1 dienos statytojams įsigaliojo naujas reikalavimas, jog vykdant statybos darbus ūkio ar mišriu būdu arba sudarant kelias sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, statytojas privalo apdrausti atliekamus statybos darbus ir civilinę atsakomybę. Šiuo atveju sudaroma statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Kai samdomas rangovas (sudaroma rangos sutartis) visiems statinio darbams vykdyti atitinkamu draudimu turi draustis rangovas.

    Draustis privalomuoju statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimu neprivaloma statant nesudėtinguosius statinius.

    Be to, gyventojas, siekiantis užbaigti statyti namą, kuriam statybą leidžiantis dokumentas išduotas po šio įstatymo įsigaliojimo, su prašymu patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai turės pateikti privalomojo statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimo poliso bei jo apmokėjimą įrodančio dokumento kopijas.  Deklaracija nebus patvirtinta, jei nebus pateikti visi privalomi dokumentai.

    Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), tikrindama gautą Kultūros paveldo departamento (KPD) pranešimą, nustatė, kad adresu Baltasis sk. 7, Vilniuje, viename iš butų yra savavališkai įrengtas rūsys, kurio matmenys 1.92 X 2.25 metro, aukštis 1.8 m. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad šiame bute, kuris nuo 2013-08-27 nuosavybės teise priklauso Rėdai Brandišauskienei, rūsys buvo įrengtas iki 2012-05-21.

    Nepaisant to, kad pažeidimas buvo atliktas prieš savininkui įsigyjant šį turtą, pagal galiojančias Statybos įstatymo nuostatas jo dabartinei savininkei surašytas savavališkos statybos aktas. Taip pat surašyti privalomieji nurodymai: nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, išskyrus darbus kuriuose būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką bei iki 2018-02-28 pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra išardyti name įrengtą rūsį.

   VTPSI, nagrinėdama šiuo metu surašytą KPD Vilniaus skyriaus specialisto pavizuotą ir 2012-05-17 registruotą deklaraciją  apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą nustatė, kad ji neatitinka kapitalinio remonto projekto.

   Tyrimo metu nustatyta, kad kartu su deklaracija  pateiktoje 2010-04-24 kadastro duomenų byloje antresolės ir pastogės planuose nurodyti 6 stoglangiai. Pagal UAB „Senojo miesto architektai“ parengto kapitalinio remonto projekto, prijungiant neįrengtos palėpės dalį, pagal kurį 2012-03-22 išduotas statybą leidžiantis dokumentas, pastato dalyje įrengiami 3 stoglangiai. Faktiškai įrengtų stoglangių kiekis neatitinka statinio projekto sprendinių. VTPSI dėl nustatytų pažeidimų imsis veiksmų teisės aktų nustatyta tvarka.

    Teikiantiems prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą (toliau – SLD) primename, kad statinio projektas turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Praėjus 5 metams po šių reikalavimų išdavimo ir tais atvejais, kai jie nebuvo išduoti, projektai turi atitikti reikalavimus, galiojusius prašymo gauti SLD pateikimo dieną.

    Specialieji reikalavimai – statiniui nustatytų specialiųjų architektūros, paveldosaugos, saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų rinkinys, kurį išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas. Pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusią tvarką gauti specialieji architektūros reikalavimai nėra prilyginami specialiesiems reikalavimams. Nors šie reikalavimai nėra privalomas dokumentas, statytojas ar statinio projektuojas iki pradedant rengti projektą turėtų apsvarstyti, ar nėra poreikio šiuos reikalavimus gauti. Neturint specialiųjų reikalavimų, problemų gali kilti ne tik tuomet, kai užsitęsus projekto rengimo procedūrai pasikeičia teisės aktų nuostatos, bet ir kai vykdant statybos darbus bus norima pakeisti esminius statinio projekto sprendinius ir bus privaloma gauti naują SLD. Taigi tokiu atveju nepakaks vien pakoreguoti sprendinius, visas projektas turės atitikti reikalavimus, galiojusius naujo prašymo išduoti SLD pateikimo dieną.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) pirmadienį kreipėsi į LNK televiziją dėl jos eteryje transliuojamo pramoginės laidos KK2 anonso, kuriame pateikiama žiūrovus klaidinanti ir tikrovės neatitinkanti informacija apie 2017.09.14 dieną vykusį VTPSI darbuotojams skirtą renginį. Televizijos prašoma atkreipti dėmesį tiek į šios laidos anonsą, tiek ir į planuojamos rodyti laidos turinį, kurio dalis buvo rengiama pažeidžiant Visuomenės informavimo įstatymą, Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą bei kitus teisės aktus.

VTPSI taip pat kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą ir atitinkamas žurnalistų etiką svarstančias institucijas, kurių prašo įvertinti laidos anonsą bei žurnalistų darbo principus rengiant reportažą. Jei laidos anonso metu paskleista melaginga informacija nebus paneigta, o ir laidos metu bus skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija – VTPSI dėl to kreipsis į teismą.

Kreipimesi televizijai rašoma, kad KK2 laidos anonso metu skambantis teiginys, kad VTPSI darbuotojų po darbo vykęs renginys neva buvo finansuojamas valstybės lėšomis, yra melagingas, nes seminarų ir poilsio centre „ORO Dubingiai“ vykęs renginys buvo privatus ir finansuojamas tik jame dalyvavusių Inspekcijos darbuotojų privačiomis lėšomis.

2017-09-14 vakare, po darbo laiko, nuo 19 val., po šiame centre vykusių darbuotojams skirtų mokymų buvo suorganizuota ir privati darbuotojų šventė, kurios metu buvo įgyvendinama iš anksto numatyta teminė programa, taip pat vakarieniaujama už privačias lėšas. VTPSI laidos KK2 rengėjam pateikė visus tai įrodančius dokumentus – salės, įrangos nuomos sutartis, raštišką susitarimą su renginio vedėju ir pateikė kitus duomenis, įrodančius, jog visa vakaro programa buvo organizuojama privačiomis darbuotojų lėšomis bei iniciatyva.

Kreipimesi pabrėžiama, kad VTPSI, kaip biudžetinė įstaiga finansuojama iš Lietuvos valstybės biudžeto, skiriamą finansavimą naudoja išskirtinai teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jos darbuotojų renginiai, reikalaujantys lėšų, kurios negali būti paskirtos valstybės, organizuojami būtent pačių darbuotojų lėšomis.

Ne darbo metu, ne už valstybės lėšas organizuotas renginys nėra niekuo išsiskirianti žmonių, darbuotojų (įskaitant ir valstybės tarnautojus) gyvenimo aplinkybė, nepažeidžianti teisės aktų, t. y. ji nesudaro pagrindo ją viešinti. Priešingai, tokia veikla yra įprasta organizacijose, rekomenduojama ir personalo vadybos specialistų.

VTPSI prašo nutraukti melagingos ir privataus pobūdžio informacijos skleidimą, t. y. KK2 2017-09-18 laidos anonsą, taip pat dėl minėtų pažeidimų nerodyti šios laidos. Televizijos taip pat prašoma paviešinti informaciją, kuri paneigtų jau išviešintus melagingus duomenis.

     Nuo šių metų įsigaliojusi Statybos įstatymo redakcija įtvirtino naują sąvoką „nekilnojamojo turto vystytojas“. Tai statytojas, kuris investuodamas vysto nekilnojamąjį turtą (toliau – NT) ir (ar) infrastruktūrą miestuose, miesteliuose ar kitose urbanizuojamose (urbanizuotose) teritorijose, t. y. formuoja statinių statybai skirtus sklypus, juose stato statinius ir juos parduoda.
     NT vystytojas turi vykdyti ne tik statytojo prievoles, jis taip pat yra atsakingas statinio (jo dalies) įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Taigi NT vystytojas, parduodamas statinį (ar jo dalį), kuriam prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo pateiktas po 2017 m. sausio 1 d, išskyrus nesudėtingąjį, pirkėjui turi pateikti garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo dokumentą. NT vystytojo nemokumo ar bankroto atveju šis dokumentas turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą pirkėjui. Tai gali būti draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštas arba kredito įstaigos garantija.
 

    Statiniai turi būti suprojektuoti ir pastatyti taip, kad atitiktų naudojimo paskirtį ir esminius statinių reikalavimus ekonomiškai pagrįstą naudojimo laikotarpį. Šie reikalavimai nustatyti Reglamente (ES) Nr. 305/2011.

    Mechaninis atsparumas ir pastovumas. Statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad apkrovos, kurios gali veikti statybos metu ir jį naudojant, nesukeltų viso statinio ar jo dalies griūties, didelių deformacijų, viršijančių leistinas ribas, žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai dėl didelių apkrovas laikančios konstrukcijos deformacijų.

   Gaisrinė sauga. Kilus gaisrui statiniuose esantys asmenys turi turėti galimybę išeiti iš jų ar būti išgelbėti kitomis priemonėmis, turi būti atsižvelgta į gelbėtojų saugą, statinių laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką turėtų išlaikyti apkrovas, taip pat turi būti ribojamas ugnies ir dūmų plitimas statiniuose bei gaisro plitimas į gretimus statinius.

   Higiena, sveikata ir aplinka. Statant, naudojant ar griaunant statinius neturėtų kilti pavojus darbuotojų, gyventojų ar kaimynų higienai arba sveikatai ir saugai, o statiniai neturėtų pernelyg didelio poveikio aplinkos kokybei ar klimatui.

   Sauga ir galimybė patekti į statinį naudojimo metu. Statiniai turi būti suprojektuoti ir pastatyti taip, kad juos eksploatuojant nekiltų nelaimingų atsitikimų ar žalos pavojaus, pvz.: paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, žūties dėl elektros srovės, sužalojimo dėl sprogimo ir įsilaužimų. Turi būti atsižvelgiama į neįgaliųjų galimybes patekti į statinį ir juo naudotis.

   Apsauga nuo triukšmo. Statiniuose arba šalia jų esančių asmenų girdimas triukšmas neturėtų viršyti sveikatai pavojingo lygio, turėtų būti tinkamos sąlygos ilsėtis ir dirbti

   Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas. Naudojant statinius ir jų šildymo, vėsinimo, apšvietimo bei vėdinimo įrenginius energijos sąnaudos turi būti mažos (atsižvelgiant į statinių naudotojus ir vietovės klimato sąlygas), o statant ir griaunant jos būtų sunaudojama kuo mažiau energijos.

  Tvarus gamtos išteklių naudojimas. Statiniai turi būti projektuojami, statomi ir griaunami taip, kad būtų tvariai naudojami gamtiniai ištekliai ir ypač užtikrinamas statinių, jų medžiagų ir dalių pakartotinis naudojimas arba perdirbamumas po nugriovimo, statinių ilgaamžiškumas, aplinkai nežalingų žaliavų ir antrinių žaliavų naudojimas.

   Kiekvienas iš šių statinio reikalavimų detalizuojamas aplinkos ministro įsakymu patvirtintuose atitinkamuose statybos techniniuose reglamentuose. Juos galite rasti Teisės aktų registre (www.tar.lt) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje www.vtpsi.lt („Teisinė informacija“ → „Teisės aktai“ → „Statybos techniniai reglamentai“).

     Informuojame, kad dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos (toliau – TPDRIS arba sistema) klaidos nuo 2017-08-28 teritorijų planavimo (toliau – TP) sąlygas išduodančios institucijos TP sąlygas tvirtinantis asmuo negali el. parašu pasirašyti TP sąlygų, todėl ši institucija negali jų išduoti per teisės aktais nustatytus terminus. Per nustatytą terminą nepateikus TP sąlygų TPDRIS automatiškai sukuriamas pranešimas apie jų neišdavimą. Jeigu TP sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui apie neišdavimo priežastis nepranešta, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti TP dokumentą. Šiuo metu nustatyta kita TPDRIS klaida – nesukuriami automatiniai pranešimai apie TP sąlygų neišdavimą laiku. Atkreipiame dėmesį, kad šios susijusios problemos sprendžiamos.

     Atkreipiame dėmesį, kad planavimo organizatoriaus ar jo įgalioto asmens prašymas išduoti TP sąlygas turi būti pateiktas TPDRIS. Kol minėtos TPDRIS klaidos neištaisytos, TP sąlygas išduodančios institucijos šias sąlygas gali išduoti ne per šią sistemą. TP sąlygas išduodanti institucija sąlygas (popierinio pavidalo) gali išduoti ir suėjus jų išdavimo terminui, jei prašymas šiai institucijai buvo pateiktas per TPDRIS. Planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo per TPDRIS išduotas TP sąlygas (pdf formatu) turi pridėti prie rengiamo dokumento – prašymo suderinti TP dokumento sprendinius.

     Pažymime, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) netaikys administracinių nuobaudų dėl TP sąlygų neišdavimo tuo laikotarpiu, kai sistemoje buvo klaida.

     Apie TPDRIS klaidų ištaisymą informuosime interneto svetainių www.tpdris.lt ir www.vtpsi.lt skyriuose „Naujienos“.

     Dėl klausimų, susijusių su TPDRIS naudojimu, prašom kreiptis į Inspekcijos Informacinių sistemų valdymo skyrių tel. (8 5)  272 8324, (8 5)  203 1284 arba el. paštu tpdris@vtpsi.lt.

     Atsiprašome dėl sistemos klaidų.

     Senų daugiabučių gyventojai, kiekvieną rudenį su nerimu laukdami pirmųjų sąskaitų už šildymą, pamąsto ir apie alternatyvius buto šildymo būdus. Vienam atrodo, kad pigiau šildytis elektra, kitam – kad užtenka pasistatyti kietojo kuro krosnelę. Kiekvieno valia pasirinkti, tačiau apsisprendus atsijungti nuo šildymo sistemos reikia paisyti tam tikrų reikalavimų.

     Šilumos ūkio įstatymas numato, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto, kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Buto ir kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka remontuojant pastatą.

     Pastato šildymo sistema, kaip ir kitos bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus) – yra pastato bendrojo naudojimo objektai. Visi jie yra namo bendraturčių bendra nuosavybė. Ją pertvarkyti galima tik gavus daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą įstatymų nustatyta tvarka. Be to, įrengiant, pertvarkant ar išmontuojant pastato šildymo bendrąją inžinerinę sistemą reikalingas savivaldybės administracijos išduodamas statybą leidžiantis dokumentas statinio paprastajam arba kapitaliniam remontui atlikti.

     Daugiabučio namo šildymo bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymas (visame pastate ar jo dalyje keičiant šildymo būdą, prisijungiant prie ar atsijungiant nuo centralizuotų šilumos tiekimo inžinerinių tinklų) užbaigiamas surašant statybos užbaigimo aktą. Kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, atitinkamų butų savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys laikomos nutrauktomis nuo statybos užbaigimo akto surašymo momento.

     Statybos užbaigimo aktas išduodamas statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ V skyriuje nustatyta tvarka.

     Statytojai, norėdami sumokėti valstybės rinkliavą už savivaldybių ir Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) teikiamas paslaugas, visą būtiną informaciją gali rasti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ išorinės svetainės www.planuojustatyti.lt skyriuje „Pagalba“ arba VTPSI interneto svetainėje www.vtpsi.lt („Veiklos sritys“ → „Statyba“ → „Rinkliavų dydžiai, mokėjimų už rinkliavas ir baudas rekvizitai“).

     Valstybės rinkliava grąžinama remiantis VTPSI teritorinio padalinio patvirtinimu už sumokėtą paslaugą bei mokėtojo pateiktu prašymu valstybinei mokesčių inspekcijai  (VMI) grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) FR0781 forma. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad sumokėta rinkliava arba jos dalis grąžinama, jeigu buvo sumokėta daugiau negu Vyriausybės nustatytas rinkliavos dydis arba paslauga nebuvo suteikta.

     Mokėtojo prašymą kartu su VTPSI patvirtinimu už sumokėtą paslaugą reikėtų pateikti teritoriniam VMI padaliniui, kuris per 30 kalendorinių dienų mokėtojui turėtų grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą).

     Informuojame, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos klaida, susijusi su teritorijų planavimo (toliau – TP) sąlygų išdavimu, ištaisyta, todėl šias sąlygas išduodančios institucijos nuo 2017-10-23 per šią sistemą jau gali išduoti TP sąlygas.

     Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI, Inspekcija), siekdama užtikrinti ūkio subjektų ir fizinių asmenų konsultavimosi poreikį bei gerą konsultacijų kokybę, netrukus suteiks naujų šios paslaugos galimybių.

     Augant konsultacijų skaičiui vis daugiau gyventojų supranta jų naudą, aktyviai naudojasi galimybe išsiaiškinti teisės aktų reikalavimus prieš pradėdami statybą. Dažniausiai interesantai konsultuojasi dėl statybos užbaigimo procedūrų, remonto ir rekonstravimo darbų daugiabučiame name bei nesudėtingų statinių statybos. VTPSI Konsultavimo skyriaus specialistai per tris šių metų ketvirčius jau suteikė 16 332 konsultacijas, kai per visus 2016 m. – 16 231.

     Inspekcija teikia konsultacijas telefonu, el. paštu, patvirtintas rašytines konsultacijas ir konsultuoja tiesiogiai atvykusius į artimiausią teritorinį padalinį.

     Siekiant pagerinti konsultavimo telefonu paslaugos kokybę, įdiegta pažangi klientų konsultavimo telefonu sistema.

      VTPSI klientams, paskambinusiems konsultacijų linijos telefonu (8 5)  207 3333, sudaryta galimybė pasirinkti vieną iš trijų sričių, paspaudžiant atitinkamą skaitmenį telefono klaviatūroje (1, 2 ar 3). Jeigu visi konsultantai užimti, skambinantysis užregistruojamas į eilę. Atskambinimas inicijuojamas automatiškai po to, kai kuris nors konsultantas po pokalbio atsilaisvina. Suteikus konsultaciją automatiškai perskambinama klientui – jo paprašoma įvertinti suteiktos konsultacijos kokybę. Šie atsiliepimai nuolat analizuojami, o žemu balu įvertintų konsultacijų įrašai perklausomi.

      VTPSI atlieka anketines ir grįžtamojo ryšio apklausas, taip pat gyventojai kviečiami dalyvauti apklausoje interneto svetainėje. Tyrimų rezultatai rodo, kad įgyvendintos iniciatyvos prisidėjo prie visuomenės pasitenkinimo Inspekcijos veikla didėjimo. Praėjusiais metais teigiamų atsiliepimų apie Konsultavimo skyriaus suteiktų konsultacijų kokybę dalis sudarė net 92,6 proc. Vartotojų pasitenkinimo konsultavimo paslauga indeksas 2015 m. siekė 81 proc., o 2016 m. pakilo iki 84 proc.

     Siekiant ir toliau gerinti konsultacijų kokybę ir prieinamumą, šiais metais atnaujinus VTPSI interneto svetainę bus įdiegta realaus laiko konsultacijų (angl. chat), t. y. pokalbių internetu, funkcija, kuri padės greičiau gauti atsakymą į rūpimą klausimą.

     Planuojantiems pirkti butą naujai statomame daugiabučiame gyvenamajame name reikėtų žinoti, kad tokiame bute galima gyventi tik statytojui įvykdžius statybos užbaigimo (SU) procedūras ir statinį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Kitu atveju savivaldybių administracijos turi teisę taikyti administracinę atsakomybę už neužbaigtų statyti ir neregistruotų statinių naudojimą. Statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant Statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus užtraukia baudą nuo 140 iki 1 500 eurų, juridiniam asmeniui – nuo 1 448 iki 7 240 eurų. Be administracinės atsakomybės taip pat iškils nepatogumų ir norint pasirašyti energijos pirkimo–pardavimo sutartis, kadangi šios su naujai pastatytų daugiabučių gyvenamųjų namų atskirų butų ar kitų patalpų savininkais (naudotojais) gali būti sudaromos tik įvykdžius statinio SU procedūras.

      Kaip turi būti atliekamos SU procedūros, nustato statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017„Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“. Daugiabučio namo statyba užbaigiama kompetentingai komisijai surašius SU aktą. Gavus šį aktą, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti NTR ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo akto gavimo dienos. Norint įregistruoti baigtą statyti statinį, NTR turi būti pateiktas atitinkamas prašymas kartu su statinio kadastro duomenų byla ir SU dokumentu.

      Atkreiptinas dėmesys, kad įsigijus nebaigtą statyti statinį (jo dalį), jo įgijėjui kartu pereina ir statytojo teisės bei pareigos, viena iš jų – įvykdyti statinio SU procedūras.

     Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente dirbančių dviejų valstybės tarnautojų, kurie galimai įvykdė korupcinio pobūdžio nusikalstamas veiklas ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

     „Šis atvejis susijęs su kelių specialistų galimai neteisėtais veiksmais tikrinant Vilniuje, J. Jasinskio g. 14, vykdomus ypatingojo statinio statybos darbus ir išduodant UAB „Transmedos projektai“ šio objekto statybos užbaigimo aktą, nors toks aktas šiuo atveju negalėjo būti išduotas“, - teigė laikinai einanti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorė Lina Staškevičienė.

     Specialistai vykdydami jiems pavestas užduotis grubiai pažeidė teisės aktų nuostatas ir veikė aplaidžiai, t. y. savalaikiai nekonstatavo savavališkos statybos ir neteisėtai išdavė statybos užbaigimo aktą, kuris ne tik pažeidžia trečiųjų asmenų, bet ir valstybės interesą. Šiuo atveju didelės žalos valstybei išvengta tik dėka savalaikės ir efektyvios Vilniaus departamento veiklos kontrolės, nes neteisėti darbuotojų veiksmai užfiksuoti statytojui nespėjus registruoti išduoto statybos užbaigimo akto Nekilnojamojo turto registre.

     Dėl neteisėtų šių darbuotojų veiksmų VTPSI pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimus bei su teisėsauga dalinsis jų metu surinkta informacija.

     Pastato energinis naudingumas – apskaičiuotas arba išmatuotas energijos kiekis, reikalingas patenkinti su įprastu pastato naudojimu siejamą energijos poreikį, įskaitant energiją pastato šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens ir pastato apšvietimo reikmėms t.y. energijos kiekis, reikalingas naudoti pastatą pagal jo paskirtį. Pastatai pagal energinį naudingumą klasifikuojami į 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. A++ klasė laikoma aukščiausia, ji nurodo energijos beveik nevartojantį pastatą.

     Energinio naudingumo klasė nustatoma energinio sertifikavimo metu įvertinant  pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C₁ ir C2 vertes, atitvarų skaičiuojamuosius savituosius šilumos nuostolius, mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos techninius rodiklius, pastato pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių šilumines savybes, pastato sandarumą, šiluminės energijos sąnaudas pastatui šildyti, ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientą bei  pastate sunaudojamą energijos dalį iš atsinaujinančių išteklių.  Su atitinkamos energinio naudingumo klasės pastatams keliamais reikalavimais galite susipažinti statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ 1 lentelėje.

     Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos primena, kad nuo sausio 1 d. bus taikomi A+ klasės energinio naudingumo reikalavimai naujai statomiems pastatams. Jų laikytis privalu tuo atveju, kai prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį pateiktas po 2018 m. sausio 1 d., o kai statybą leidžiantys dokumentai (SLD) neprivalomi – statybos darbai pradėti po 2018 m. sausio 1 d.  

     Prašymai išduoti SLD gali būti pateikiami tiesiogiai arba nuotoliniu būdu per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“. Šioje sistemoje užregistruotas prašymas laikytinas pateiktu.

     Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Statybos įstatymo redakcijai, tais atvejais, kai teikiant prašymą išduoti SLD pateikiami ne visi privalomi dokumentai, SLD išdavimo procedūros nebėra stabdomos iki visų dokumentų pateikimo dienos, o atitinkamas prašymas iškart pažymimas kaip nepriimtas. Taigi surinkus visus privalomus dokumentus prašymas išduoti SLD turėtų būti teikiamas iš naujo.

     Konsultacijas teikiantys VTPSI specialistai sulaukia daug klausimų, kur reikėtų kreiptis dėl statinių naudojimo priežiūros. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Inspekcija) vykdo statybos valstybinę priežiūrą iki statybos užbaigimo procedūrų. Pasibaigus minėtoms procedūroms, Statinių naudojimo priežiūrą vykdo savivaldybių administracijos, Susisiekimo ministerija ir (ar) jos įgaliotos organizacijos, valstybinė energetikos inspekcija bei statinių įrangos ir paskirties reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą atliekančios institucijos, todėl informacijos reiktų kreiptis į šias institucijas.

     Statinio naudojimas ir priežiūra prasideda tik užbaigus jo statybą ir tęsiasi iki statinio naudojimo pabaigos t.y. kol statinys išregistruojamas iš Nekilnojamojo turto registro. Statinio naudotojai, priklausomai nuo statinio ir jo naudojimo sąlygų, remdamiesi teisės aktais, gali parengti ir pasitvirtinti statinių techninės priežiūros taisykles ar rekomendacijas patikslinančius statinių techninę priežiūrą. Taip pat sutarties pagrindu gali paskirti statinio techninį prižiūrėtoją.

     Nesudėtingųjų statinių, vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, taip pat statinių įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų techninę priežiūrą gali atlikti patys naudotojai, nepaskirdami statinio techninio prižiūrėtojo.

     Statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Statinio naudojimo priežiūros kontrolė privalo nustatyti, ar statinio techninė priežiūra atitinka Statybos įstatymą bei kitus teisės aktus.

      Vykdytojai atlikdami patikrinimą netrukdomai gali patekti į naudojamą statinį, apžiūrėti jį, gauti su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus. Taip pat kartu su statinio techniniu prižiūrėtoju gali patekti į butus ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti statinio laikančiąsias konstrukcijas, kai statinio apžiūros akte užfiksuotos neleistinos statinio laikančiųjų konstrukcijų deformacijos arba gautas statinio bendraturčių pagrįstas pranešimas, kad dėl statybos darbų bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gali būti susilpnėjęs statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas ir dėl to gali kilti statinio griūties grėsmė. Priežiūros vykdytojas gali patekti į butą ir kitas gyvenamąsias patalpas jų naudotojų sutikimu, o atsisakius įsileisti, – pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į butą ir ar kitas gyvenamąsias patalpas. Apie numatytą apžiūros laiką butų ir kitų gyvenamųjų patalpų naudotojams ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas turi pranešti raštu.

     Remiantis Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jeigu būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jeigu reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje).

     Pažymime, kad savivaldybių administracijos gali skirti baudas, už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant reikalavimus ar naudojimą ne pagal paskirtį. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnį, bauda skiriama nuo 140 iki 1 500 eurų. Pakartotinai padarius nusižengimą bauda prasideda nuo 200 iki 3 000 eurų.