Nors daržų ir sodų vasara baigiasi, statybos sodininkų bendrijose nestoja. Taip mano konsultacijas teikiantys Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai. Vis dar daug paklausimų gaunama tiek dėl sodo namų, tiek ir dėl  gyvenamųjų namų bei jų priklausinių statybos ar rekonstravimo sodo sklypuose.

     Dažniausiai gyventojų užduodami klausimai susiję su statybai pradėti ir vykdyti būtinais dokumentais, statinių išdėstymu sklypo ribų atžvilgiu, statybos užbaigimo procedūromis. Todėl tikslinga priminti galiojantį šių klausimų reglamentavimą.

     Nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir  nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties (žemės ūkio į kitos paskirties) sodo sklype Statybos įstatymo nustatyta tvarka galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius.

     Svarbiausias reikalavimas statant ar rekonstruojant statinį – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų. O visa sodo teritorija turi būti tvarkoma pagal sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisykles ir taip, kad prireikus į ją galėtų patekti atlikdami pareigas priešgaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai.

     Sodo namas – nesudėtingas (ne didesnio kaip 80 kv. m bendrojo ploto, neįskaičiuojant rūsio ploto, ir ne aukštesnis kaip 8,5 m) poilsiui skirtas statinys. Sodo namo statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas. Nebent jis būtų statomas ar rekonstruojamas kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, tada reikėtų rašytinio pritarimo supaprastintam statybos ar rekonstravimo projektui.

     Jeigu bent vienas iš nurodytų parametrų viršijamas, toks pastatas nelaikytinas sodo namu. Tai galėtų būti vienbutis gyvenamasis namas, kurio statybai ar rekonstravimui taikomi neypatingų statinių kategorijai keliami reikalavimai. Būtina parengti statinio projektą ir gauti leidimą statyti. Be to, pastato statybai turi vadovauti kvalifikuotas statybos vadovas ir turi būti nustatyta tvarka vykdoma statinio statybos techninė priežiūra.

     Sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų:  ne aukštesni kaip 8,5 m pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos (aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui), inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Ne aukštesnėms kaip 2 m tvoroms tarp sklypų statyti statybą leidžiantis dokumentas visais atvejais (išskyrus statybą kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje) nereikalingas, tačiau jos turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos. Statyti tvorą nesilaikant insoliacijos reikalavimo ar ant sklypo ribos (kai tvoros konstrukcijos peržengia sklypo ribą) galima tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą, o kai tvora statoma ant sklypo ribos su bendrojo naudojimo teritorija, – sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą. Atskirti sodo sklypą nuo sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorijos galima aklina tvora. Nedraudžiama savo sklypą atsitverti ir aukštesnėmis nei 2 m užtvaromis, tik joms keliami griežtesni insoliacijos reikalavimai ir reikalingas rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui, jei sodo sklypas yra miesto ar saugomoje teritorijoje.

    Jeigu kaimynai sugyvena, gretimo sklypo savininkas gali duoti sutikimą ir kitus statinius statyti neišlaikant nurodytų minimalių atstumų. Sklypą pardavus ar kitaip perleidus kitam asmeniui, galioja buvusio savininko duotas sutikimas. Tačiau rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienerius metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos.

     Reikalavimai sodo namo priklausinių statybai yra tokie patys, kaip ir tokių statinių statybai ne sodininkų bendrijos teritorijoje. Kada, pagal kokį projektą ir koks privalomas statybą leidžiantis dokumentas, nustatyta statybos techniniame reglamente „Statybą leidžiantys dokumentai“.

     Užbaigus tiek sodo namo, tiek ir gyvenamojo namo statybą ar rekonstravimą, statytojas Registrų centrui kartu su pastato kadastro duomenų byla pateikia paties surašytą deklaraciją apie statybos užbaigimą. Skirtumas tik tas, kad gyvenamojo namo (jei jo plotas viršija 80 kv. m) statybos atveju deklaracija prieš tai turi būti pateikiama tvirtinti inspekcijos teritoriniam skyriui. Sodo namo ar gyvenamojo namo priklausinio statybos užbaigimas, priklausomai nuo pastato kategorijos, įforminamas netvirtinama deklaracija (nesudėtingo statinio atveju) arba statybos užbaigimo aktu (neypatingo ar ypatingo statinio atveju).

     Ar galima savo sklypo dalyje statyti malkinę, garažą ar pavėsinę, tiesti inžinerinius tinklus be bendraturčių sutikimo, jei žemės sklypas yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise?

     Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) daug laiko gaišdavo skundų nagrinėjimui dėl šio klausimo neišsiaiškinusių bendraturčių veiksmų. Dėl statinių statybos neturint bendraturčių sutikimo, kaip atskiros statybą leidžiančių dokumentų rūšies, VTPSI neretai tekdavo kreiptis ir į teismus. Vykstant teismų procesams bendraturčiai galiausiai susitaikydavo ir netgi pareikalaudavo padengti teismo išlaidas.

     Naudojimąsi nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, reglamentuoja Civilinis kodeksas. Nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

     Bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo bendraturčiai turėtų žinoti, kokia tvarka jie naudojasi sklypu – ar tik, atsižvelgdami į savo dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise, savitarpio sutarimu nusistatę kiekvienam priklausančias konkrečias dalis, ar notariškai patvirtinto susitarimo dėl žemės sklypo naudojimo nustatyta tvarka.

     Pirmuoju atveju bendraturčių pasirašyta sklypo schema nėra dokumentas, suteikiantis teisę kiekvienam iš jų tvarkytis sklypo dalyje tik pagal savo norus ir poreikius. Visus veiksmus, tarp jų ir statinių statybą, būtina derinti su visais bendrasavininkiais. Tiek tuo atveju, kai pagal Statybos įstatymą yra privalomas statinio statybą leidžiantis dokumentas (leidimas statyti, rekonstruoti statinį ar rašytinis pritarimas statinio projektui), tiek ir tada, kai toks dokumentas ir statybos projektas neprivalomas, reikia gauti sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus ar pasirašyti atitinkamus susitarimus.

     Jeigu bendraturčiai žemės sklypu naudojasi notariškai patvirtinto susitarimo dėl žemės sklypo naudojimo nustatyta tvarka, svarbu, kokios to susitarimo sąlygos. Kai susitarime numatyta galimybė be papildomo sutikimo statyti tam tikrus statinius konkrečiose sklypo vietose ar tam tikrais atstumais, tai laikantis šių sąlygų vykdoma statyba bus teisėta. Notariškai patvirtintą susitarimą reikės pridėti ir prie prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą, jei jis pagal teisės aktų reikalavimus privalomas. Be to, jeigu nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį žemės sklypo bendrosios nuosavybės teisėmis.

     Žemės sklypo bendraturčiams verta žinoti, kad reglamentuoti minimalūs statinių atstumai iki sklypo ribų nusistatyta tvarka valdomos sklypo dalies (zonos) vidinės ribos atžvilgiu negalioja. Nebent  tokia sąlyga būtų numatyta notariškai patvirtintame bendraturčių susitarime dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos. Taip pat įsidėmėtina, kad bendraturčių rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu jie per vienerius metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos, kai kitas statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas.

     Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, kuriuo vadovaudamasi VTPSI vykdo statybų priežiūrą, numato mažareikšmių pažeidimų kategoriją. Prie tokių pažeidimų priskiriamas ir bendraturčių sutikimo neturėjimas statinių statybos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype atveju, kai neprivalomas leidimas statyti, rekonstruoti statinį ar rašytinis pritarimas statinio projektui. Įstatyme nustatyta, kad VTPSI nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje.

     Jeigu bendraturčiams nepavyksta susitarti, ginčai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos sprendžiami teisme pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

2014 metais:

• Išduoti 285 leidimai atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius gyvenamuosius namus (iš jų 60 – rugpjūčio mėn.).
• Surašyti 89 statybos užbaigimo aktai, statybos užbaigimo komisijoms pripažinus, kad atnaujinamų (modernizuojamų) statinių projektų sprendiniai tinkamai įgyvendinti.
• Statybos darbai vykdomi 327 modernizuojamuose daugiabučiuose namuose – daugiausia  Utenos (67), Klaipėdos (42) ir Kauno (38) apskrityse.
• Statybos valstybinės priežiūros pareigūnai patikrino, ar statybos procesas ir darbų kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus ir projektų sprendinius 224 modernizuojamuose namuose.

                    Rugpjūčio mėnesį:

• Patikrinta, ar 18 modernizuojamų daugiabučių gyvenamųjų namų statybos procesas ir darbų kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus ir projektų sprendinius.
• Patikrinta 23 techninių prižiūrėtojų, vykdančių modernizuojamų namų statybos priežiūrą, veikla.
• Šiaulių apskrityje nustatyti 2 teisės aktų reikalavimų pažeidimų atvejai ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai, paskirta baudų už 500 Lt – po 250 Lt statybos vadovui ir techniniam prižiūrėtojui už statybos vykdymo dokumentacijos trūkumus. Privalomieji nurodymai pašalinti pažeidimus įvykdyti.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, prioritetiniu uždaviniu laikydama modernizuojamų daugiabučių namų statybos valstybinę priežiūrą, siekia ne tik patikrinti visus namus bei už statybos darbų kokybę atsakingų techninių prižiūrėtojų veiklą, bet ir įsitikinti, ar inspekcijos pareigūnai tinkamai atlieka patikrinimus. Tuo tikslu Statybos valstybinės priežiūros skyrius metiniame darbo plane numatė kiekviename teritoriniame skyriuje atlikti bent po du kontrolinius patikrinimus. Rugpjūčio mėnesį du tokie patikrinimai atlikti Marijampolėje ir vienas Alytuje. Šių skyrių statybos valstybinės priežiūros pareigūnų veiklos trūkumų nenustatyta – patikrinimai atliekami naudojant kontrolinius klausimynus ir principingai.

Pastebėtina, kad po renovadienių mėnesiu paskelbtos liepos seminarų, gyventojų susitikimų su modernizavimo proceso koordinatoriais, kontrolieriais, rangovais, prižiūrėtojais prie atnaujinamų ar jau atnaujintų daugiabučių namų atsirado daugiau supratimo statybos darbų kokybės užtikrinimo srityje.

     Pabandykime įsivaizduoti gyvenimą be profesionalių statybininkų… Kaip atrodytų mūsų namai, miestai, šalis?

     Nors pastaraisiais dešimtmečiais statybininko profesijos įvaizdis patyrė ir pakilimų, ir nuosmukių, tačiau tai viena iš profesijų, be kurių šiuolaikinė visuomenė tiesiog neįsivaizduojama.

     Statybininko profesijos samprata labai plati – nuo paprasto darbininko iki kvalifikuoto statybos inžinieriaus, neišskiriant ir statybos projektų rengėjų. Šios profesijos atstovų veiklos galutinio produkto – pastatyto statinio – kokybė priklauso nuo visų grandžių ir lygių statybos dalyvių kvalifikacijos, gebėjimų bei požiūrio į atliekamą darbą.

     Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atliekanti statybos valstybinę priežiūrą, taip pat save priskiria statybininkų bendruomenei. Tačiau bendrystėje su visais statybos proceso dalyviais privalo vykdyti ir jų veiklos kontrolės funkcijas.

     Profesinė šventė – netinkama diena nagrinėti pažeidimus, vardyti prasikaltusius. Tai proga patiems statybininkams apžvelgti nuveiktus darbus, įvertinti savo darbo rezultatus, pasidžiaugti pasiekimais, pagerbti labiausiai nusipelniusius.

     Savo ruožtu inspekcija džiaugiasi su statybos sektoriaus atstovais besiklostančiais santykiais – pastaruoju metu tapus aktyvia statybos dalyvių patarėja ir konsultante, baudėjos galiomis tenka naudotis vis rečiau.

     Statybų ir statybos dalyvių veiklos patikrinimo tikslai ir tikrinimo aspektai tapo aiškesni, išvengta inspekcijos pareigūnų subjektyvaus požiūrio, patikrinimus pradėjus vykdyti pagal viešai paskelbtus kontrolinius klausimynus. Vis daugiau statybos dalyvių juos naudoja ir savikontrolei, nelaukdami inspektorių vizitų.

     Rangovus, techninius prižiūrėtojus ir kitus kontroliuojamus subjektus skatinti dirbti tvarkingai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų turėtų ir inspekcijos nuostata nuo 2015 metų statybos priežiūrą vykdyti naudojantis Rizikos vertinimo informacinės sistemos duomenimis. Ši sistema tikrintinų subjektų ir objektų sąrašus sudarys automatiškai, surinkusi duomenis iš skirtingų inspekcijos informacinių sistemų. Taigi pareigūnai netenka galimybės patys nustatyti, kuriuos verslo subjektus, objektus tikrinti ir kokiu dažnumu tai daryti.

     Inspekcija, siekdama būti pažangia, efektyviai veikiančia ir patikima priežiūros institucija, ir toliau numato plėtoti elektronines paslaugas, diegti inovacijas, dirbti skaidriai, veiklos kokybei užtikrinti įdiegti kokybės vadybos sistemą pagal ISO standartą. Svarbiausia, kad institucijos veikla būtų naudinga visuomenei. Labai reikšmingas grįžtamasis ryšys. Inspekcija pageidautų aktyvesnio statybos dalyvių nuomonės reiškimo, konstruktyvių pasiūlymų, glaudesnio geranoriško bendradarbiavimo.

     Profesinės šventės proga linkime statybos įmonėms rasti galimybių pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus statybininkus, o jiems vadovauti – savo darbą išmanančius ir atsakingus specialistus.

     Visiems su šia nelengva, bet labai reikalinga profesija savo gyvenimus susiejusiems žmonėms – sveikatos, neblėstančio entuziazmo ir geros kloties!

     Kartu didžiuojamės sėkmingai įgyvendintais projektais, ryžtingai priimamais naujais iššūkiais, kartu pasiryžę spręsti ir iškylančias problemas.

     Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos kolektyvas

     Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI), kaip ir kitos priežiūrą vykdančios institucijos, iki šių metų pradžios didelius laiko ir žmogiškuosius išteklius eikvodavo mažareikšmiams pažeidimams ištirti, nors būdavo akivaizdu, kad skundo esmė – dviejų, dažniausiai fizinių asmenų civiliniai santykiai. Baimintasi, kad, nepradėjus tyrimo, pareiškėjas skųs instituciją ar jos pareigūną dėl neveikimo.

     Tiriant mažareikšmius pažeidimus, mažiau laiko ir kitų resursų lieka svarbesnėms kontrolės funkcijos atlikti ir žymiai pavojingesniems pažeidimams užkardyti. O juk taupus lėšų naudojimas ir maksimalus veiklos efektyvumas turi būti pagrindiniai iš valstybės biudžeto išlaikomos institucijos veiklos principai.

     Dėl to šiais metais įsigaliojusiame Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta, kad skundų ar pranešimų dėl pažeidimų statybos srityje nagrinėjimo tvarką, atvejus, kai šie skundai ar pranešimai nenagrinėjami arba jų nagrinėjimas nutraukiamas, nustato VTPSI.

     Atsižvelgdama į nuostatą, kad mažareikšmiu pažeidimu gali būti laikomas toks, kuris nepadarė žalos konkrečios teisės normos saugomam viešajam interesui ar žmonių sveikatai, gyvybei ir kitiems konkrečios teisės normos saugomiems interesams arba tokia žala yra labai nežymi, VTPSI nusistatė, kokie pažeidimai statybos srityje laikytini mažareikšmiais. Toks konkrečių atvejų teisės akte išvardijimas svarbus ir antikorupciniu požiūriu – su skundu susipažinęs ar patikrinimą vietoje atliekantis pareigūnas pats negali subjektyviai nustatyti pažeidimo reikšmingumo.  

     Vadovaujantis Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis (Taisyklės), skundas ar pranešimas nenagrinėjamas dėl mažareikšmiais laikomų teisės aktų pažeidimų, kai:

- vykdoma naujo nesudėtingo statinio statyba ar nesudėtingo statinio rekonstravimas neturint pagal teisės aktų nuostatas privalomų žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimų, kai rašytinis pritarimas statinio projektui neprivalomas. Tačiau tais atvejais, kai statyba vykdoma ar įvykdyta valstybinėje žemėje, yra privalomas valstybinės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas, įvyko ar gresia statinio avarija arba tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, šis pažeidimas nebus laikomas mažareikšmiu;

- statomas toks statinys, kurį norint statyti nereikėjo rengti statinio projekto ir (ar) gauti statybą leidžiančio dokumento (išskyrus atvejus, kai įvyko ar gresia statinio avarija, tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima);

- statinio projekte nurodyti statinio bendrieji rodikliai neatitinka faktinių rodiklių, tačiau nukrypimai laikytini neesminiais (neviršijančiais statybos techniniame reglamente STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nurodytų dydžių);

- viešojo administravimo subjektų veiksmais, administraciniais sprendimais buvo pažeistos taisyklės, neturinčios įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui bei sprendimo pagrįstumui, padaryta gramatinių klaidų, atlikti pažeidimai jau ištaisyti ir pan.

     Siekiant išvengti nesusipratimų, taupyti laiką ir lėšas, patartina pirmiausiai išsiaiškinti, ar pažeidimas, dėl kurio rengiamasi kreiptis į VTPSI, nepriskirtinas mažareikšmiams. Piliečiai, manantys, kad dėl mažareikšmių pažeidimų nepaisoma jų teisių, turėtų pabandyti tartis geranoriškai, o susitarimo nepasiekus, tokius ginčus spręsti teisme.

     Taisyklėse numatyti ir kiti skundų ar pranešimų nenagrinėjimo atvejai, pagrįsti Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, privalomųjų skundo ar pranešimo rekvizitų reikalavimais. Tačiau visada apie sprendimą nenagrinėti skundo ar pranešimo pareiškėjas nustatyta tvarka informuojamas, nurodant nenagrinėjimo pagrindą ir tai patvirtinančias aplinkybes.

     VTPSI siekia valstybinę priežiūrą nukreipti į ypatingų ir neypatingų statinių statybą, vykdyti viešajam interesui, žmonių sveikatai, gyvybei ir kitiems konkrečios teisės normos saugomiems interesams galinčių pakenkti pažeidimų prevenciją.

     Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI), kiekvienais metais planuodama savo veiklą, išsikelia vis ambicingesnius tikslus, kurie palaipsniui virsta kontrolės institucijos kasdiene darbo praktika.

     Nuo VTPSI veiklos pradžios keitėsi teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros tvarka, tad neišvengiamai vyko ir nuolatinis veiklos gerinimo ir efektyvinimo procesas: tobulintos informacinės sistemos, administravimo procedūros, vidaus procesai, gerinta paslaugų kokybė ir prieinamumas, ryšiai su klientais, siekta užtikrinti veiklos skaidrumą ir viešumą.

     VTPSI – dinamiška, priimanti iššūkius, pasirengusi tolesniems teigiamiems pokyčiams organizacija. Nusistačius veiklos prioritetus ir uždavinius tikslams pasiekti, kilo būtinybė numatyti veiklos gaires bent penkeriems metams. Todėl praeitą savaitę VTPSI pasitvirtino veiklos ilgalaikę strategiją. Šis dokumentas nustato inspekcijos misiją, viziją, veiklos prioritetus, tikslus, uždavinius, vertybes ir siekiamybes iki 2020 metų.

     Ilgalaikė veiklos strategija – tai veiklos gerinimo ir vystymo kryptys 2015–2020 metais, siekiant didžiausio veiklos efektyvumo. 2020 metais VTPSI kolektyvas mato inspekciją kaip sėkmingai veikiančią teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros instituciją, vieną iš kontrolės srities lyderių Lietuvoje.

     VTPSI ilgalaikės veiklos strategijos vizijoje taip pat ir visuomenė – konkurencinga, aktyvi, aplinką tausojanti, nedaranti pažeidimų teritorijų planavimo ir statybos srityse. Šios vizijos virsmas realybe daugiausia priklauso nuo inspekcijos veiklos efektyvumo. Klientams teikiamų paslaugų kokybės ir patogumo gerinimas yra VTPSI prioritetas ir dar neišsemta galimybė. Tobulinant komunikaciją su klientais bus siekiama, kad tiek privatūs asmenys, tiek ir valstybės ar savivaldybių institucijos būtų patenkintos inspekcijos teikiamomis paslaugomis.

     Įgyvendinant svarbiausią ilgalaikės veiklos prioritetą – teikti kokybiškas administracines paslaugas ir tenkinti klientų lūkesčius – ypač daug dėmesio numatoma skirti moderniems ir paprastiems veiklos būdams, kurie palengvintų VTPSI darbuotojų kasdienį darbą ir suteiktų galimybę klientams kuo greičiau ir patogiau gauti kokybiškas paslaugas. Plečiant novatoriškų priemonių spektrą, bus siekiama ne tik išlaikyti esamą paslaugų kokybę, bet ir ją žymiai pagerinti. Tuo tikslu taip pat planuojama išskirti klientų segmentus, išsiaiškinti jų poreikius ir pasiūlyti patogiausius komunikavimo būdus, leisiančius mažiausiomis sąnaudomis keistis informacija, teikti konsultacijas ir dokumentus, atlikti kitus veiksmus, būtinus norint operatyviai suteikti kokybiškas paslaugas.

     Svarbiausiomis vertybėmis – bendradarbiavimu, orientacija į klientą, profesionalumu, veržlumu, pažangumu ir skaidrumu – grįsdama organizacijos kultūrą, VTPSI savo veiklos rezultatais siekia būti tarp pirmaujančių priežiūros institucijų, kuria didžiuotųsi ne tik jos darbuotojai, bet ir visuomenė.

     Statybos įstatyme nustatyta, kad rangovas privalo įforminti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus statinio statybos dokumentus ir perduoti juos statytojui (užsakovui), o praradęs šiuos dokumentus turi savo lėšomis juos atkurti.

     Pagrindinis statybos darbų vykdymo dokumentas yra statybos darbų žurnalas, kuriame aprašoma statinio statybos darbų eiga, atliktų statybos darbų kokybė, atskirų darbų perdavimas statytojui.

     Dažnai gyventojams kyla klausimas, ar būtina įsigyti ir pildyti statybos darbų žurnalą, statant statinius ūkio būdu, kai statybos darbai atliekami nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus, įrenginius.

     Nepriklausomai nuo statybos organizavimo būdo, visada privalu laikytis Statybos įstatymo nuostatų. Viena iš jų numato, kad jeigu statytojas statybą vykdo ūkio būdu, jis turi tiek statytojo, tiek ir rangovo pareigas bei teises.

     Prievolė pildyti statybos darbų žurnalą atsiranda, kai statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, ir tais atvejais, kai pagal teisės aktų reikalavimus privaloma skirti ar samdyti statybos vadovą ir statinio statybos techninį prižiūrėtoją.

     Nuo 2014 metų pradžios galiojančioje statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ redakcijoje numatyta išimtis. Statybos darbų žurnalo galima nepildyti ūkio būdu statant ne didesnį kaip 500 kv. m bendrojo ploto vieno ar dviejų butų gyvenamąją namą ar pagalbinio ūkio paskirties pastatą. Bet tai nereiškia, kad negalioja teisės aktų reikalavimai skirti ar samdyti statybos vadovą ir statinio statybos techninį prižiūrėtoją, statant nesudėtingų statinių kategorijai nepriskirtiną gyvenamąjį namą ar pagalbinio ūkio pastatą.  

     Statant nesudėtingus statinius, atliekant bet kokio statinio paprastąjį remontą tiek rangos tiek ir ūkio būdu, reikalavimai dėl statybos darbų žurnalo taip pat netaikomi.

     Kai statybos darbų žurnalas neprivalomas ir nepildomas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas savo veiklos rezultatus įformina pasirašydamas (vizuodamas) dokumentus – statinių statybos darbų priėmimo aktus, inžinerinių statinių, technologinių inžinerinių sistemų ir bendrųjų statinio inžinerinių sistemų, laikančiųjų konstrukcijų, paslėptų statinio konstrukcijų, paslėptų statybos darbų bei įrenginių bandymo aktus ir pan.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) duomenimis –

2014 metais:

• Išduoti 384 leidimai atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius gyvenamuosius namus (iš jų 99 – rugsėjo mėn.).
• Surašyta 114 statybos užbaigimo aktų, statybos užbaigimo komisijoms pripažinus, kad atnaujinamų (modernizuojamų) statinių projektų sprendiniai tinkamai įgyvendinti.
• 237 šiuo metu modernizuojamuose namuose statybos valstybinės priežiūros pareigūnai patikrino, ar statybos procesas ir darbų kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus ir projektų sprendinius.
• Nustačius modernizavimo darbų trūkumų, surašyta 12 administracinio teisės pažeidimo protokolų ir statybos dalyviams skirta baudų už 6150 Lt.

 Rugsėjo mėnesį:

• Patikrinta, ar 45 modernizuojamų daugiabučių gyvenamųjų namų statybos procesas ir darbų kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus ir projektų sprendinius.

Nustatyti 4 pažeidimai: administracinio teisės pažeidimo protokolai surašyti statybos vadovui už neesminius nukrypimus nuo projekto, statytojui – už informacijos apie statybos pradžią nepateikimą; dviem rangovams dėl neatestuoto statybos vadovo ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo nepateikimo surašyti privalomieji nurodymai pašalinti trūkumus.

• Patikrinta 46 techninių prižiūrėtojų, vykdančių modernizuojamų namų statybos priežiūrą, veikla.

3 techniniai prižiūrėtojai nesilaikė statybos techninės priežiūros taisyklių, nustatyti šie pažeidimai: neužtikrinta, kad darbai būtų vykdomi pagal statybos darbų technologiją (darbų eiliškumą) ir kad būtų surašomi paslėptų darbų aktai, neapsidrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

     VTPSI statybos valstybinės priežiūros pareigūnai teigia, kad operatyviai reaguojama į jų pastabas, trūkumai pašalinami nedelsiant. Statybos dalyviai žino, jog visi atnaujinami daugiabučiai bus patikrinti, todėl stengiasi tinkamai ir laiku tvarkyti statybos darbų dokumentus, skubiai šalinti nustatytus trūkumus. VTPSI nuostata tikrinti modernizuojamus namus be išankstinio įspėjimo skatina rangovus nuolat laikytis darbų technologijos, dirbti kokybiškai, o techninius prižiūrėtojus – atsakingai vykdyti savo pareigas.

     Po vasarą Aplinkos ministerijos iniciatyva organizuotų renovadienių techniniai prižiūrėtojai pradėjo daugiau bendrauti su namų gyventojais, geranoriškai reaguoti į gautus nusiskundimus, pastabas. Prižiūrėtojai aiškina gyventojams projekto sprendinių reikšmę ir jų įtaką namų modernizavimo kokybei, o patys drąsiau kreipiasi konsultacijos į VTPSI specialistus. Vis dažniau stebima situacija, kai techninis prižiūrėtojas konstruktyviai bendradarbiauja su statybos vadovu, projekto vadovu, užsakovu ir bendrai ieško sprendimų iškilusioms problemoms spręsti.

     VTPSI jau pasiekia geros žinios, kai modernizuojamų namų gyventojai vertina statybos dalyvių pastangas ir kokybiško darbo rezultatus, viešai padėkodami. Štai rugpjūtį Joniškio rajono laikraštyje namo gyventojai dėkojo statybininkams už gerą, tvarkingą darbą, mandagų elgesį. Vis daugiau gerų žodžių gyventojai skiria modernizavimo proceso dalyviams ir tiesiogiai bendraudami.

     Aktyvūs modernizuojamų namų butų savininkai pastebi ir statybos valstybinės priežiūros pareigūnų indėlį, užtikrinant darbų kokybę. VTPSI gavo vienos daugiabučio namo savininkų bendrijos padėką Vilniaus skyriaus vyriausiajam specialistui Ramūnui Šablauskui, kurioje rašoma, kad be jo pagalbos ši bendrija, kaip ir daugelis kitų, tikrai nesugebėtų kokybiškai renovuoti savo namo.

     Mažinti savivalę statybos srityje – vienas iš pagrindinių Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) veiklos uždavinių.

     Siekiant išsiaiškinti savavališkos statybos atvejus, tiek planine, tiek ir neplanine tvarka VTPSI pareigūnai tikrina, ar statiniai statomi turint jų statybą leidžiančius dokumentus, ar nenukrypstama nuo esminių statinio projekto sprendinių. Nemaža dalis patikrinimų atliekami reaguojant į gyventojų pranešimus „Karštąja linija“ arba kitu būdu gautus skundus ir pranešimus.

     Per tris šių metų ketvirčius išaiškinti 376 savavališkos statybos atvejai. Daugiau kaip pusė jų (199) – nesudėtingų naujų statinių statyba ir tokių statinių rekonstravimas, nepasirūpinus privalomais statybą leidžiančiais dokumentais.

     Nedrausmingiausiais savivaliautojais statybos srityje būtų galima vadinti Vilniaus regiono gyventojus, statančius daugiau nei pusantro šimto statinių. Čia taip pat beveik pusė savavališkai statomų ar rekonstruojamų statinių priskirtini nesudėtingų kategorijai. Tai daugiausia pagalbinio ūkio pastatai, stoginės, tvoros, atraminės sienutės, lieptai ir kiti inžineriniai statiniai.

     Tokių statinių statyba pripažinta savavališka dažniausiai dėl to, kad statinys statomas valstybinėje žemėje, neturint žemės valdytojo sutikimo, arba teisės aktų nustatytais atvejais – privalomo rašytinio įgalioto valstybės tarnautojo pritarimo supaprastintam statybos ar rekonstravimo projektui. 

     Savavališkų statybų statistikos analizė rodo, kad gyventojų, rizikuojančių vykdyti statybas be dokumentų ar pažeidžiant projektų, pagal kuriuos išduoti leidimai, sprendinius, kasmet mažėja. Tai patvirtina sąlyginis rodiklis – vienam metų mėnesiui tenkančių savavališkų statybų skaičius: 2011 m. – 70, 2012 m. – 60, 2013 m. – 52, 2014 m. (9 mėn.) – 42.

     „Savavališkų statybų mažėjimo tendencija – tiek aktyvios VTPSI veiklos šio reiškinio prevencijos kryptimi, tiek ir gyventojų augančio sąmoningumo bei pilietiškumo rezultatas. Ir toliau specialistų konsultacijomis, šviečiamąja veikla sieksime kuo išsamiau supažindinti visuomenę su teisės aktų reikalavimais, kurių laikantis statinių statyba būtų teisėta ir nereikėtų baimintis kontroliuojančių pareigūnų patikrinimų. Tačiau savivaliautojams nebus nuolaidžiaujama“, – sako VTPSI viršininkė Laura Nalivaikienė.

     Nekilnojamojo turto vystytojams ne naujiena, kad namo projektas turi būti rengiamas vadovaujantis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, jiems neprieštaraujančiais savivaldybės administracijos išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais ir prisijungimo sąlygomis. Žinoma ir tai, kad, jei teritorijų planavimo dokumente toje teritorijoje yra numatyta tik vienbučių ir dvibučių namų statyba, tai norint pastatyti daugiabutį, reikėtų keisti ir žemės naudojimo būdą. Tai įmanoma ne visada, be to, daugiabučių namų statybai keliama daugiau reikalavimų (tarp jų – žemės sklypo užstatymo intensyvumo ribojimas, minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius ir kt.). Dėl to, siekdami kuo mažesnėmis sąnaudomis gauti kuo didesnį pelną, verslininkai įsigudrino rengti vienbučių namų projektus su perspektyva sujungti patalpas gerokai daugiau nei į dvi grupes ir, pavadinus jas butais, įsiūlyti nuosavo būsto įsigeidusiems patikliems klientams.

     Tokią veiklos schemą gerai iliustruoja vietinių gyventojų nuostabą ir susirūpinimą keliančios statybos individualių namų kvartale Palangoje. Čia gyvenamasis būstas labai paklausus. Kaip aiškėja, nekilnojamojo turto vystytojai, įgyvendindami vieno buto gyvenamojo namo projektą, nepasikuklina numatyti net 24 dviejų kambarių butus.

     Funkciškai sujungti patalpas į grupes, akivaizdžiai formuojant atskirus butus, pradedama statybos metu keičiant pertvarų išdėstymą. Pagal galiojančius teisės aktus tai nėra esminių statinio projekto sprendinių pažeidimas, dėl kurio reikėtų perdaryti projektą ir gauti naują leidimą statyti. Statybos valstybinės priežiūros pareigūnai, nustatę tokių atvejų, surašo privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus, pertvarkant statinį pagal projektą, kurį įgyvendinti išduotas leidimas.

     Nekilnojamojo turto pirkėjams, susidomėjusiems būstais tokiame name, vertėtų priminti, kad pagal Civilinio kodekso nuostatas įsigyta funkciškai sujungtų patalpų grupė savininkui priklausys bendrosios dalinės nuosavybės teise. Parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti buto teisinę būklę šiuo atveju galima tik bendraturčių sutarimu. Prireikus remontuoti bendras namo konstrukcijas taip pat kiltų nemažai rūpesčių. Jau nekalbant apie automobilių stovėjimo vietas, kurių projekte numatyta tik pagal vienbučiam namui taikomas normas.

     Pripažįstant statybos reglamentavimo spragas, kuriomis savanaudiškai pasinaudojantys verslininkai suklaidina būsto pirkėjus ir nepaiso individualių namų kvartaluose daugiabučio poreikius atitinkančio namo egzistavimo pasekmių, skubiai inicijuojamas kai kurių teisės aktų pakeitimas, užkirsiantis kelią daugiabučių namų atsiradimui teritorijų planavimo dokumentuose nenumatytose vietose.

            Iki šių metų galiojusi tvarka, kai, norint nugriauti nesudėtingų statinių parametrus viršijantį fiziškai pažeistą ar dėl kitų priežasčių nenaudojamą ir nereikalingą statinį, reikėjo pasirūpinti tam tikrais dokumentais, stabdė gyventojų siekius pašalinti aplinką užgriozdinusius, o neretai ir jos estetinį vaizdą darkančius statinius. Savivaldybės administracijos rašytiniai pritarimai griovimo projektui (ypatingo statinio) ar griovimo aprašui (neypatingo statinio), kaip tokius darbus leidžiantys atlikti dokumentai (SLD), buvo privalomi.

            Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo statybos reglamento pakeitimas, numatantis daugeliu statinių griovimo atvejų taikytinas išimtis.

            Ypatingų kategorijai priskiriamų statinių griovimo atveju, neparengus griovimo projekto ir neturint rašytinio pritarimo jam, galima išardyti statinio dalis, likusias po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, taip pat pašalinti sunykusio, sugriuvusio statinio likusias dalis, nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei.

            Tomis pačiomis aplinkybėmis tokius pačius darbus galima atlikti ir norint nugriauti neypatingą statinį. Daugeliui gyventojų turėtų būti gera žinia tai, kad savo iniciatyva, be rašytinio pritarimo griovimo aprašui galima nugriauti atskirai stovintį tokį statinį, jei nebus pakenkta kitų asmenų turtui.

            Kaip ir anksčiau, nereikia jokio SLD, norint pašalinti nesudėtingą statinį.

            Tačiau, esant poreikiui nugriauti kultūros paveldo statinį, tai padaryti būtų galima tik parengus griovimo projektą ir gavus rašytinį pritarimą jam.

            Norint iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti statinį, kuriam nugriauti nebuvo privalomas SLD, pakanka kartu su prašymu pateikti statinio kadastro duomenų bylą, kurioje užfiksuotas šio statinio nugriovimo ar jo žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktas.

            Jeigu gyventojas nori išregistruoti statinį, kuriam nugriauti reikėjo SLD, Registrų centrui kartu su prašymu turi pateikti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymą apie statinio nugriovimą arba statinių naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pažymą, patvirtinančią nekilnojamojo daikto žuvimo faktą. Šiuo atveju statinio kadastro duomenų bylos pateikti nereikia.

            Gyventojai kviečiami vadovautis supaprastintu reglamentavimu ir pašalinti iš savo valdų nenaudojamus, dažnai nesaugius ir prie aplinkos nederančius statinius.

     Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatų taikymo praktiką ir galimų pasekmių analizę, keičiami ir statybos reglamentai. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ nuo 2010 m. spalio 1 d., kai įsigaliojo nauja Statybos įstatymo redakcija, buvo tikslinamas 6 kartus. Buvo keičiami ir statinių parametrai, pagal kuriuos statiniai priskiriami ypatingų kategorijai. Statybos dalyviams ir su statybos procesu susijusiems viešojo administravimo subjektams kyla neaiškumų dėl pasikeitusių šio reglamento nuostatų taikymo.

     Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 7.4.1 punkte nustatyta, kad, pakeitus normatyvinių statybos techninių ar normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, naujos nuostatos rengiamam projektui galioja, jei jos įsigaliojo iki projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo dienos, jeigu normatyvinių dokumentų tvirtinimo dokumentuose nenustatyta kitaip.

     Statybos proceso vientisumo ir tęstinumo turi būti laikomasi ne tik projektavimo, bet ir kitose stadijose – vykdant statybos darbus ir atliekant statybos užbaigimo procedūras.

     Jei projektavimo darbų rangos sutartis buvo pasirašyta iki STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ pasikeitimo, kuris nustatė, kad projektuojami neypatingi statiniai laikytini ypatingais, vadovaudamasis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 7.4.1. punkto nuostata, statytojas turi teisę pasirinkti, ar projektuoti neypatingą ar ypatingą statinį.

     Pasirinkus projektuoti neypatingą statinį:

• rengiamas neypatingo statinio projektas;
• neprivaloma projekto ekspertizė, išskyrus Statybos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus;
• projektuotojas ir projekto (dalių) vadovai gali būti neatestuoti;
• išduodamas neypatingo statinio statybą leidžiantis dokumentas;
• statybos rangos sutartį galima sudaryti su neatestuotu rangovu;
• vadovauti statybai ir atlikti statybos techninę priežiūrą gali neatestuoti asmenys;
• atliekamos neypatingo statinio statybos užbaigimo procedūros.

     Pasirinkus projektuoti ypatingą statinį, taikomi visi teisės aktų nustatyti ypatingų statinių projektavimo, statybos ir jų statybos užbaigimo procedūrų reikalavimai.

     Analogiškos statybos proceso tęstinumo nuostatos taikytinos ir kitais atvejais, pavyzdžiui, pakeitus reglamentuojamus parametrus, pagal kuriuos statinio kategorija pasikeičia iš nesudėtingo į neypatingą (ar atvirkščiai) ir pan.

2014 m. spalio mėnesį patikrinta:

- 59 daugiabučiai gyvenamieji namai, kuriuose vykdomi modernizavimo darbai;

- 33 statybos techninių prižiūrėtojų veikla.

     Nustatyti pažeidimai modernizuojant 6 daugiabučius namus.

     Zarasuose (Utenos skyriaus prižiūrimoje teritorijoje) nustatyti darbų technologijos ir kokybės reikalavimų pažeidimai 3 modernizuojamuose daugiabučiuose namuose – nekokybiškai sumontuoti cokolio profiliai, neteisingai išdėstytos termoizoliacinės plokštės ties langų kampais, smeigės tvirtinamos ne pagal schemą, susmeigtos ir užglaistytos, jų nepritvirtinus vinimis, palangės neapsaugotos nuo atmosferinių kritulių, nekokybiškai atlikti sienų tinkavimo ir dažymo darbai. Dėl šių pažeidimų atsakingiems asmenims surašyti privalomieji nurodymai pašalinti trūkumus.

     Kauno skyriaus pareigūnams tikrinant daugiabučio gyvenamojo namo J. I. Kraševskio g. 30 atnaujinimo darbus, nustatyta, kad rangovas neįvykdė statybos techninio prižiūrėtojo statybos darbų žurnale įrašytų reikalavimų – sumontuoti palanges pagal projekte nurodytus nuolydžius, įrengti stogo nuolydį pagal projektą. Rangovui surašytas privalomasis nurodymas pašalinti nustatytus pažeidimus.

     Šilalėje tikrinant namo modernizavimo darbus, taip pat patikrinta, ar statybos techninio prižiūrėtojo veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, ar jis vykdo visas savo pareigas. Nustatyta, kad statinio projekto pakeitimai tinkamai neįforminti. Tauragės skyriaus pareigūnai pateikė rangovui privalomąjį nurodymą pakeisti detalę pagal statybos techninio reglamento „Išorės tinkuojamos termoizoliacinės sistemos“ reikalavimus, suderinti su projekto vadovu, užsakovu ir techniniu prižiūrėtoju iki cokolio šiltinimo darbų pradžios.

     Vilniuje vieno daugiabučio modernizavimo darbų patikrinimo metu nustatyti trūkumai (nebuvo stendo, žurnale neįrašyti atliktų darbų aktai, neįforminti projekto pakeitimai) buvo operatyviai pašalinti dar nebaigus patikrinimo.

     Naujojoje Akmenėje atliktas neplaninis trijų atnaujinamų (modernizuojamų) daugiabučių namų patikrinimas. Viename iš jų statinio statybos techninis prižiūrėtojas sustabdė statybos darbus, kol bus pašalinti defektai. Viena apšiltinama pastato siena buvo tik dalinai apsaugota nuo atmosferos poveikio, todėl dalį polistireno plokščių statinio statybos rangovas turės pakeisti. Taip pat dalis plokščių priklijuota netinkamai, neįrengti apsauginiai stogeliai virš įėjimų į laiptines. Statybvietėje statybinės atliekos nerūšiuojamos, nėra atliekoms skirto konteinerio. Apie tai raštu informuotas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Akmenės skyrius. Pakartotinai bus patikrinta, ar  pašalinti nustatyti trūkumai. Kitame Naujojoje Akmenėje patikrintame name taip pat neįrengti darbo projekto organizavimo dalyje numatyti apsauginiai stogeliai virš įėjimų. Dėl šio pažeidimo statinio statybos vadovui bus surašytas privalomasis nurodymas jį pašalinti. Trečiojo namo patikrinimo metu pastebėjus trūkumus, statinio statybos techninis prižiūrėtojas statybos darbų žurnale įrašė reikalavimą nekloti nuogrindos trinkelių, kol nebus įrengta papildoma hidroizoliacinė plėvelė.

     Telšių skyriaus specialistai vykdo 5 modernizuojamų namų patikrinimus. Nustatyti pažeidimai dėl atsakingų statybos proceso dalyvių skyrimo dokumentų. Dvi statybos techninės priežiūros paslaugas teikiančios įmonės neturėjo privalomojo statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės draudimo. Surašyti privalomieji nurodymai pašalinti trūkumus.

     Kiekvienos priežiūros institucijos paskirtis ir tikslas – gerinti situaciją jos kompetencijai priskirtose priežiūros srityse, užkirsti kelią reikšmingos žalos ar pavojaus visuomenei, kitų asmenų interesams ar aplinkai atsiradimui, o įvykus incidentui – kiek įmanoma greičiau ir veiksmingiau sumažinti žalą.

     Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) vykdomos ūkio subjektų veiklos priežiūros tikslas – sudaryti palankias verslo sąlygas teritorijų planavimo ir statybos srityse, teikti ūkio subjektams metodinę pagalbą, prevencinėmis priemonėmis užkardyti pažeidimus.

     Siekdama šio tikslo, VTPSI aktyviai dalyvauja nuo 2009 m. Lietuvoje vykdomoje ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų pertvarkoje. Reformos priemonėmis siekiama mažinti ūkio subjektams tenkančią naštą, atliekant priežiūros funkcijas, šalinti korupcijos prielaidas, užtikrinti, kad priežiūros reikalavimai būtų suprantami ir visiems vienodai taikomi. Įgyvendindama šias priemones, VTPSI nuosekliai siekia tapti verslo konsultante ir patarėja, o ne baudėja.

     Įdiegti pažangūs priežiūros metodai. Net 90 procentų statybų ir jose dalyvaujančių ūkio subjektų veiklos patikrinimų atliekami naudojant viešai paskelbtus kontrolinius klausimynus, kurių naudingumą 2014 metų sausio mėnesį teigiamai vertino 80 proc. apklausoje dalyvavusių  ūkio subjektų, o vėliau šis rodiklis priartėjo prie 100 proc. Konsultacijos statybos ir teritorijų planavimo klausimais teikiamos bendruoju konsultacijų telefonu. Jeigu 2013 metais fiziniams ir juridiniams asmenims buvo suteiktos 10 588 rašytinės ir žodinės konsultacijos, tai per dešimt šių  metų mėnesių jų skaičius jau viršija 12 tūkstančių. Konsultacijų kokybe patenkinti apie 80 proc. nuomonę pareiškusių asmenų. Taip pat statybos dalyvių pageidavimu atliekami patikrinimai konsultavimo tikslais, taikomos deklaracijos dėl pirmųjų verslo metų, laikomasi dviejų datų taisyklės, priimant ūkio subjektų veiklą reguliuojančius teisės aktus.

     Inspekcijai tapus statybos dalyvių konsultante ir patarėja, stebima statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų mažėjimo tendencija: jeigu 2012 metais, nuo kurių vidurio Inspekcija įdiegė konsultavimo bendruoju telefonu paslaugą ir galimybę elektroniniu būdu teikti paklausimus, nustatytų pažeidimų skaičius, lyginant su 2010 metais, sumažėjo 36 proc., tai 2013 metais – jau 51 proc. Kasmet mažėja ir savavališkų statybų atvejų: vienam metų mėnesiui tenkančių savavališkų statybų skaičius sumažėjo nuo 70 atvejų 2011 metais iki 42 šiais metais (vertinant šių metų 9 mėnesių statistiką).

     Bene svarbiausiu pasiekimu VTPSI laiko įgyvendinamą rizikos vertinimu pagrįstą priežiūros sistemą. Taikant šią sistemą, priežiūra nukreipiama prioritetinėmis kryptimis, panaudojami efektyviausiai ištekliai, įvertinus kiekvieno atvejo svarbą (pavyzdžiui, patikrinimas neatliekamas, jei skundas rizikos prasme nereikšmingas), priežiūros veiksmai yra skaidrūs, ypatingas dėmesys skiriamas  nuolatiniams pažeidėjams, o tinkamai veikiantiems netrukdoma.

     Vykdydama Vyriausybės nutarimu nustatytą pareigą, VTPSI nusistatė veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo rodiklius ir kas mėnesį fiksuoja jų reikšmes, nes tik nuolat stebint ir vertinant veiklos rezultatus galima pastebėti ir analizuoti pasikeitimus prižiūrimoje srityje, atrasti jų priežastis ir tinkamu laiku priimti teisingus sprendimus dėl veiklos gerinimo. Išskirtos trys priežiūros sritys, kuriose yra didžiausia reikšmingos žalos ar pavojaus visuomenei, kitų asmenų interesams ar aplinkai atsiradimo rizika: statinio statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento; statyba, nukrypstant nuo esminių projekto sprendinių; statybos dalyvis neturi dokumento, suteikiančio teisę užsiimti atitinkama veikla. Visų veiklos rodiklių kitimą galima stebėti VTPSI interneto svetainės www.vtpsi.lt skyriuje „Ūkio subjektams“.

     Kontroliuojančių institucijų pažangą kasmet vertina Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo ekspertų komisija. Įgyvendindama vieną iš ilgalaikės strategijos  prioritetų – teikti kokybiškas paslaugas, atitinkančias kliento lūkesčius, – VTPSI siekia 2020-aisiais metais būti viena iš geriausiųjų trejeto.

            Nors savavališkų statybų statistikos tendencijos džiugina, vis dar neretai gyventojai, prieš imdamiesi įgyvendinti savo sumanymus, nepasirūpina reikalingais dokumentais. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (Inspekcija) pareigūnui surašius savavališkos statybos aktą, tokios statybos vykdytoją užgriūva nemalonūs rūpesčiai.

            Pirmiausiai tenka atsakyti už padarytą nusižengimą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Pavyzdžiui, naujo nesudėtingo statinio (tokie dažniausiai savavališkai statomi) savavališka statyba užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 litų. Už naujo neypatingo statinio (šiai kategorijai priskiriami didesni kaip 80 kv. m bendrojo ploto pastatai, kurie nepriskirtini ypatingiems) savavališką statybą skiriama bauda nuo 3 iki 8 tūkstančių litų. Jeigu statinys statomas teritorijoje, kuriai taikomas tam tikras apsaugos reglamentas, baudos gerokai didesnės. Na, o jeigu neturint leidimo pradedamas statyti ypatingas statinys, gali tekti pakloti iki 35 tūkstančių litų.

            Beje, neužteks tik sumokėti baudą, pašalinti savavališkos statybos padarinius privaloma. Jeigu toje teritorijoje tokios paskirties ir tokių parametrų statinys gali būti pagal teritorijų planavimo dokumentus ir nepažeidžia kitų teisės aktų reikalavimų, tai statytojo valia apsispręsti, ar savo kūrinį nugriauti, ar pasinaudoti įstatymų numatyta galimybe statybą įteisinti.

            Savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmų analizė rodo, kad vis daugiau žmonių renkasi mažiau skausmingą variantą ir, nustatyta tvarka parengę statinio projektą bei sumokėję įmoką už statybos įteisinimą, gauna statybą leidžiantį dokumentą. Įmokos dydis priklauso nuo savavališkai atliktų statybos darbų, įskaitant panaudotus statybos produktus, sąnaudų vertės. Tarkim, ekspertai apskaičiavo, kad į statinio statybą investuota 30 tūkstančių litų. Siekiant įteisinti tokią savavališką statybą, reikėtų sumokėti 900 litų įmoką.

            Per devynis šių metų mėnesius pašalinti 367 savavališkų statybų (nustatytų ne tik šiais metais) padariniai, iš jų 216 statinių statyba įteisinta, gavus statybą leidžiantį dokumentą. 66 mažesnius statinius ar tokius, kurių statybos įteisinti negalima, statytojai nusigriovė, vykdydami Inspekcijos surašytus privalomuosius nurodymus pašalinti padarinius, 80 – jau vykstant teismų procesams arba pagal teismo sprendimus.

            Kai nevykdomas privalomasis nurodymas, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl statytojo įpareigojimo jį vykdyti. Jei nevykdomas ir teismo sprendimas, Inspekcija imasi organizuoti priverstinį savavališkos statybos pašalinimą – statinį nugriauti. Šiais metais tokią nemalonią procedūrą teko atlikti penkis kartus.

            Savivaliautojai neturėtų pamiršti, kad rangovui už griovimo darbus sumokėtos lėšos išieškomos iš pažeidėjo. Ir tai tikrai nemažos sumos – nugriauti minėtus penkis savavališkos statybos objektus kainavo 190 tūkstančių litų. Prie statytojų patirtų nuostolių dar reikėtų pridėti ir statinių statybos sąnaudas.

            „Įstatymus pažeidžiančių veiksmų pasekmės tikrai rimtos. Įvertinus patiriamas išlaidas ir varginančias procedūras, daug naudingiau statybą pradėti tik gavus ją leidžiantį dokumentą. Na, o jeigu dėl nežinojimo ar skubėjimo statinio statyba įgavo savavališkos statusą, kuo ankstesnėje statybos stadijoje išsiaiškinus jos įteisinimo galimybes, susitvarkyti privalomus dokumentus kainuos mažiau“, – pataria Inspekcijos viršininkė Laura Nalivaikienė.

     Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kurios pareigūnai vykdo statinių statybos valstybinę priežiūrą iki statybos užbaigimo akto pasirašymo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo, nuolat analizuoja priežastis, dėl kurių dažniausiai užtrunka statybos užbaigimo procedūros. Viena iš jų – vis dar pasitaikantys atvejai, kai statinio statybos užbaigimo komisijai ar inspekcijai kartu su prašymu patvirtinti deklaraciją pateikiamas tik techninis projektas, nors reikalaujama ir darbo projekto (kai statinio projektas rengiamas dviem etapais) ar techninio darbo projekto, ir dėl to stringa statybos užbaigimo procesas. Tai bene didžiausią įtaką statybos užbaigimo dokumento surašymo terminui turinti ir statytojų (užsakovų) nepasitenkinimą kelianti priežastis.

     Statybos užbaigimo tvarką nustatančiame statybos techniniame reglamente STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nurodyta, kad statybos užbaigimo komisijos nariai pagal kompetenciją vizualiai turi patikrinti pastatyto statinio atitiktį projektui ir nustatyti, ar įvykdyti visi statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį esminiams reikalavimams.

     Taigi vienas iš privalomų ir pagrindinių statybos užbaigimo komisijai pateikiamų dokumentų yra statinio projektas. Komisijai turi būti pateiktas projekto popierinis variantas su žymomis „Taip pastatyta“ ir statinio statybos vadovo ir techninio prižiūrėtojo parašais (arba statinio projektas ir pažyma apie statinio atitiktį projektui).

     Teikiant prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą tiek nuotoliniu būdu, tiek ir inspekcijai tiesiogiai, turi būti pridedama statinio projekto kopijos kompiuterinė laikmena su žyma „Taip pastatyta“ (arba elektroniniais parašais patvirtinta kopija) arba pažyma apie statinio atitiktį projektui.

     Žyma „Taip pastatyta“ turi būti techninio projekto techninėse specifikacijose ir darbo projekto brėžiniuose arba techninio darbo projekto techninėse specifikacijose ir brėžiniuose.

     Techninis projektas yra statinio projekto pirmasis ir pagrindinis etapas, o darbo projektas – antrasis etapas, techninio projekto tąsa. Jame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal jį atliekami statybos darbai. Dviem etapais (techninis projektas ir darbo projektas) turi būti rengiamas statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto projektas, kai statybos rangovas parenkamas pagal techninį projektą, taikant Viešųjų pirkimų įstatymą. Kitais atvejais iškart gali būti rengiamas techninis darbo projektas, sujungiantis techninį ir darbo projektus, išskyrus atvejus, kai projektą rengti dviem etapais pageidauja pats statytojas (užsakovas).

     Siekiant sklandaus ir greito neypatingų kategorijai priskiriamų statinių statybos užbaigimo, patartina jau užsakant statinio projektavimo darbų paslaugą nurodyti, kad turi būti parengtas techninis darbo projektas. Taip pat pasirūpinti, kad neesminiai nukrypimai nuo projekto sprendinių statybos metu būtų užfiksuoti ir atitinkamai pataisytas techninis darbo projektas.

     Dviem etapais statinio projektas statytojo (užsakovo) pageidavimu dažniausiai rengiamas ypatingų statinių statybos atveju, nes sudėtinga iškart detalizuoti visus sprendinius. Šiuo atveju darbo projektas paprastai rengiamas dalimis statybos metu. Tačiau jo sprendiniai negali prieštarauti techninio projekto esminiams sprendiniams, nustatantiems statinio vietą sklype, statinio ar jo dalių paskirtį, statinio laikančiąsias konstrukcijas ir jų išdėstymą, statinio išorės matmenis ir įgyvendinantiems specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus bei specialiuosius paveldosaugos reikalavimus.

     Jeigu atsitiko taip, kad statyba vykdyta turint tik statinio techninį projektą, prieš kreipiantis į inspekciją dėl statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento, teks statytojui pasirūpinti darbo projekto pagal atliktus statybos darbus parengimu. Šis teisės aktų reikalavimas nėra betikslis – statinio naudotojas turi turėti galimybę išsiaiškinti, kaip įrengtas bet kuris statinio konstrukcinis mazgas. Tai svarbu ir statybos dalyviams, atsakingiems už statybos darbų kokybę statinio garantiniu laikotarpiu, ir statinio avarinės būklės nustatymo ar jo griūties atveju. Dėl to, nepateikus darbo projekto, statybos užbaigimo įforminti nepavyks.

            Lapkričio mėnesį rangovai šalyje vykdė statybos darbus 437 atnaujinamuose (modernizuojamuose) namuose, o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) pareigūnai apsilankė 8 iš 10 tokių statybviečių, akylai aiškindamiesi, ar atnaujinimo darbai vykdomi tinkamai. Per paskutinį šių metų mėnesį bus patikrinti ir likę modernizuojami namai.

            Lapkritį patikrinus 55 modernizuojamus daugiabučius ir juose atliekamus statybos darbus prižiūrinčių 20 techninių prižiūrėtojų veiklą, nustatyta keletas pažeidimų, už kuriuos atsakomybę numato Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Dėl netinkamo pareigų vykdymo statybos dalyviams surašyti 7 administracinių teisės pažeidimų (ATP) protokolai.

            Bene daugiausia pažeidimų aptiko VTPSI Vilniaus skyriaus specialistai, patikrinę statybos darbus Ukmergėje Vilniaus g. 98A atnaujinamame daugiabutyje. Rangovas ir statybos vadovas organizavo pastato fasado apšiltinimo darbus, nesilaikydami darbų technologijos, be statybos techninio prižiūrėtojo sutikimo. Techniniam prižiūrėtojui nebuvo pateiktos patvirtintos statybos taisyklės, kuriose būtų nurodyta atnaujinimo (modernizavimo) darbų atlikimo tvarka. Be to, statybos darbų žurnale neužregistruoti statybos produktų atitikties dokumentai ir jie nepateikti patikrinimo metu, neužtikrinta statybvietės gretimos aplinkos apsauga, statybvietė neaptverta, nesandėliuojamos ir nerūšiuojamos statybinės atliekos. Statybos vadovui surašytas ATP protokolas, rangovui pateiktas privalomasis nurodymas pašalinti nustatytus pažeidimus. Informacija apie šiuos pažeidimus pateikta Statybos produkcijos sertifikavimo centrui (SPSC), prašant įvertinti juos padariusių atestuotų asmenų veiklą.

            ATP protokolas surašytas ir Elektrėnuose daugiabutį namą modernizuojančiam statytojui (užsakovui) dėl pavėluotai pateikto pranešimo apie rangovo bei pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą.

            VTPSI Panevėžio skyriaus pareigūnai ATP protokolus įteikė dviem statytojams (užsakovams) – savivaldybių administracijų atstovams, nepranešusiems apie statybos darbų pradžią bei pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą.

            Rokiškio mieste modernizuojamo namo statybos vadovui surašytas protokolas už tai, kad nustatyta tvarka nepildomas statybos darbų žurnalas ir neįrengtas informacinis stendas prie statybvietės.

            Už statybos darbų žurnalo pildymo trūkumus (nesurašyti ir neužpildyti paslėptų darbų aktai) bus nubausti ir Biržuose atnaujinamo namo statybos vadovas bei techninis prižiūrėtojas.

            Apie statybinių atliekų tvarkymo taisyklių nesilaikymą vieno modernizuojamo namo statybvietėje Akmenėje Šiaulių skyrius informavo regioninį aplinkos apsaugos departamentą.

            Kiti inspektorių nustatyti statybos trūkumai (sienų ar cokolio apšiltinimo technologijos reikalavimų nesilaikymas, nekokybiškas parapetų apskardinimas ir kt.) turės būti pašalinti dėl nepatenkinamos darbų kokybės, vykdant privalomuosius nurodymus.

            Taip pat lapkričio mėnesį patikrinti penki modernizuojami kitos (mokslo) paskirties pastatai ir dviejų statybos techninių prižiūrėtojų, prižiūrinčių šių pastatų atnaujinimo darbus, veikla. Dėl nustatytų pažeidimų (nekokybiškai atliktų statybos darbų, neįrengto informacinio stendo) surašytas ATP protokolas, privalomieji nurodymai pašalinti pažeidimus, dėl rangovo ir techninio prižiūrėtojo veiklos įvertinimo kreiptasi į SPSC.

     Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI), modifikavusi dokumentų valdymo informacinę sistemą „Avilys“, sukūrė naują elektroninę paslaugą išorės vartotojams – išankstinę registraciją į konsultaciją. Kilus klausimų dėl statybą ir teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų taikymo konkrečioje situacijoje ar dėl tam tikros procedūros atlikimo tvarkos, sudaryta galimybė užsiregistruoti į konsultaciją pas VTPSI teritorinio padalinio specialistą.

     Kiekvienas gyventojas, prisijungęs prie interneto ir nurodęs adresą http://www.planuojustatyti.lt/consultations/, atvers registracijos puslapį. Pasirinkus VTPSI padalinį, nurodoma dominanti tema, pageidaujama apsilankymo data ir laikas pagal konkretaus specialisto (atsižvelgiant į jam priskirtą kompetenciją) priėmimo grafiką.

     Kad konsultacija būtų kuo naudingesnė ir efektyvesnė, registruodamasis interesantas gali pateikti ir papildomos informacijos apie atvykimo priežastis, nurodyti klausimų keliančios situacijos aplinkybes ir pan. Užpildžius visus registravimosi anketos duomenis ir ją pateikus, belieka laukti konsultavimo laiko rezervacijos patvirtinimo nurodytu elektroniniu paštu. Pasikeitus aplinkybėms, VTPSI padalinio darbuotojas informuos interesantą apie pakeistą priėmimo laiką.

     Naudodamiesi nauja per „Avilį“ teikiama elektronine paslauga, gyventojai turi galimybę be eilės patogiu laiku gauti reikalingą konsultaciją, o VTPSI padalinių vadovai, atsižvelgdami į priėmimo grafikus, gali atitinkamai perskirstyti užduotis darbuotojams, taupyti jų darbo laiką, išlaidas, skirtas ryšio priemonėms ir kt.

     Išanalizavusi interesantų registravimosi procesą (kokiu laiku, koks skaičius, kokiais klausimais kreipiasi ir pan.) ir įvertinusi lankytojų aktyvumą, suteiktų konsultacijų temas, darbuotojų darbo krūvio pasiskirstymą ir kitą informaciją, VTPSI vadovybė galės priimti atitinkamus valdymo sprendimus, planuoti ir įgyvendinti geresnio prižiūrimų sričių reglamentavimo bei klientų aptarnavimo priemones.

     Nusprendęs pertvarkyti savo butą daugiabučio namo gyventojas, net ir pasirūpinęs, kad jo atliekami statybos darbai sukeltų kuo mažiau nepatogumų kaimynams, ne visada gali įgyvendinti savo sumanymą. Jeigu planuojamas remontas susijęs su laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymu (keitimu, silpninimu, stiprinimu ir pan.), buto savininkas turėtų susimąstyti, ar jis pasirengęs praeiti visas neypatingo (ne didesnio kaip 2000 kv. m bendrojo ploto ir ne aukštesnis kaip 20 m pastatas) ar ypatingo statinio kapitaliniam remontui atlikti būtinas procedūras.

     Kai numatoma išgriauti dalį vidinių sienų ar išorinės sienos, pvz., kambarį nuo balkono skiriančios sienos, dalį, pirmiasiai reikia išsiaiškinti, kokia šios sienos paskirtis – ar ji tik atitvarinė, ar laikančioji. Pradinę informaciją apie atskirų statybinių konstrukcijų, kurias ruošiamasi pertvarkyti, paskirtį ir bendrą pastato techninę būklę gyventojas gali gauti iš privalomąją namo techninę priežiūrą vykdančio specialisto – namo administratoriaus atstovo ar bendrijos šioms funkcijoms vykdyti samdomo statinio techninio prižiūrėtojo. Į šį klausimą, be abejo, atsakytų ir projektuotojai, susipažinę su konkretaus namo projektu.

     Laikančiosios konstrukcijos yra pastato bendrojo naudojimo objektai. Pagal Civilinį kodeksą bet kokiems veiksmams, darantiems įtaką pastato bendrojo naudojimo objektams, reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka gautas namo daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas. Sutikimas reikalingas ne dėl statybos darbų metu keliamo triukšmo ar dulkių (dėl šių dalykų su kaimynais reikėtų tartis kitais būdais), o dėl to, kad pertvarkomos bendrąja nuosavybe laikomos namo konstrukcijos.

     Tačiau statybinio išsilavinimo neturintiems namo gyventojams nelengva suprasti, ar kaimyno bute planuojamas remontas nepadarys žalos ir jų turtui, ar pastato konstrukcijos išliks stabilios. Todėl, duodami sutikimą, gyventojai turėtų prašyti parodyti specialistų parengtą projektą. Daugiabučio namo kapitalinio remonto atveju turi būti parengtas kapitalinio remonto projektas. Galimybė bute išardyti sieną ar jos dalį priklauso nuo konkretaus pastato konstrukcinės schemos, jo techninės būklės. Projekte turi būti įvertintos kitose pastato dalyse jau pertvarkytos konstrukcijos, planuojamų atlikti darbų galima įtaka konstrukcijų laikomajai galiai ir pastato pastovumui. Kai kuriais atvejais projektą rengti būtų tikslinga tik atlikus statinio bendrąją ar dalinę ekspertizę. O jei namas priskirtinas ypatingų statinių kategorijai, visada privaloma kapitalinio remonto projekto ekspertizė. Namo gyventojai, tik matydami už laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymo sprendinius atsakomybę prisiėmusių projektuotojų pasirašytą projektą, turėtų apsispręsti, ar duoti sutikimą atlikti jame numatytus darbus.  

     Dar griežtesni reikalavimai, jei mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje esančio daugiabučio namo kapitalinio remonto metu būtų atliekami darbai, kuriais keičiama pastato išvaizda (balkonų įstiklinimas, stoglangių įrengimas, esamų angų pastato fasade užtaisymas, šlaitinio stogo dangos keitimas, dažymas, fasadų dangos įrengimas, keitimas, dažymas ir kiti darbai, keičiantys pastato išorės išvaizdą). Tuomet be daugumos gyventojų sutikimo, kapitalinio remonto projekto dar būtų privaloma gauti ir įgalioto savivaldybės tarnautojo rašytinį pritarimą šiam  projektui.

     Neypatingo statinio kapitalinio remonto darbams turi vadovauti tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis statybos inžinierius, o ypatingo – tik nustatyta tvarka atestuotas. Kai darbai vykdomi rangos būdu, – samdomas rangovas.

     Darbai, išardant buto vidaus nelaikančias sienas ar jų dalis, priskirtini statinio paprastajam remontui, kuriam atlikti nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas, o taip pat ir kitų butų savininkų sutikimai nereikalingi. Tačiau ir šiuo atveju negali būti pažeidžiami kitų namo gyventojų interesai dėl gyvenamosios aplinkos taršos, triukšmo, nepageidaujamo poveikio jų ir bendrosios nuosavybės turtui.

     Kaimynams kilus abejonių dėl galimai grėsmę keliančių remonto darbų bute, pirmiausiai reikėtų kreiptis į namo techninį prižiūrėtoją. O šiam neatliekant ar netinkamai atliekant pareigas, – į statinių naudojimo priežiūrą vykdančią savivaldybės administraciją. Jeigu kyla pagrįstų įtarimų, kad kapitalinio remonto darbai vykdomi neteisėtai ar / ir kelia grėsmę namo pastovumui ir žmonių saugumui, reikėtų nedelsiant pranešti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teritoriniam skyriui. Pareigūnai, atlikę patikrinimą, pareikalaus pašalinti nustatytus pažeidimus ir taikys įstatymų numatytas poveikio priemones juos padariusiam asmeniui.