Daugiabučių namų gyventojai vis lengviau apsisprendžia pritarti namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui, tačiau neretai abejoja, ar atnaujinimui skirtos lėšos duos maksimalų galimą rezultatą. Kas turi užtikrinti, kad visi darbai būtų atliekami kokybiškai ir panaudojant projekte nurodytų savybių medžiagas?

     Į šiuos ir visus kitus su namo atnaujinimo darbų kokybe susijusius klausimus nesunkiai atsakytų bet kuris savo pareigas išmanantis ir atsakingai jas vykdantis modernizuojamo pastato statybos techninis prižiūrėtojas. Pagrindinė jo pareiga – tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto ir normatyvinių dokumentų, taip pat jeigu nepateikti statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai. Techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir informuoti statytoją (užsakovą) apie tuos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų, ir reikalauti, kad trūkumai būtų pašalinti.

     Deja, kaip rodo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) pareigūnų atliekamų techninių prižiūrėtojų veiklos patikrinimų rezultatai, vis dar nustatoma šių specialistų darbo trūkumų.

     Praeitais metais 337 kartus tikrinta modernizuojamų namų statybos techninių prižiūrėtojų veikla, pažeidimų nustatyta 21 patikrinimo metu. Dažniausiai pasitaikantys trūkumai nėra reikšmingi teisės aktų reikalavimų pažeidimai ir, VTPSI pareigūnams pareikalavus, jie nedelsiant pašalinami. Tai nustatyta tvarka nepildoma visa privaloma statybos vykdymo dokumentacija, nedaromi įrašai apie statinio projekto pakeitimus statybos darbų žurnale, nesurašomi paslėptų darbų aktai. Techninės priežiūros specialistas ne visada kontroliuoja, kad rangovas, nustatęs projekte klaidų, darbų nevykdytų nepranešęs statytojui, projektuotojui ir kol nepataisytas projektas. Vis dar nepakankamas dėmesys kai kurių darbų kokybei, pvz., langų ir durų staktų hidroizoliacijos, apkamšymo ir įtvirtinimo darbų prieš angokraščių tinkavimą, cokolio ir išorinės sienos apšiltinimo plokščių sandūros įrengimo ir kt. Kai kurie prižiūrėtojai nepasižymi reiklumu, statybininkai į jų pastabas reaguoja vangiai, delsia ištaisyti nekokybiškai atliktų darbų trūkumus.

     Už pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą statybos techninis prižiūrėtojas atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (bauda nuo 289 iki 1448 eurų). Už statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymą 2014 metais skirta 2027 eurai baudų. Bet, ko gero, skausmingiausia poveikio priemonė yra kvalifikacijos atestato galiojimo panaikinimas ar sustabdymas. Tai reiškia, kad toks specialistas kurį laiką negalės vykdyti statybos techninės priežiūros. Iš viso praeitais metais pagal VTPSI Statybos produkcijos sertifikavimo centrui pateiktą informaciją apie nustatytus pažeidimus, prašant įvertinti techninės priežiūros specialistų veiklą, sustabdytas dviejų kvalifikacijos atestatų galiojimas, dviem prižiūrėtojams pareikštas įspėjimas, į vieno padarytus pažeidimus nuspręsta atsižvelgti ateityje vertinant jo veiklą.

     Piniginės baudos ar veiklą leidžiančio dokumento praradimas, be abejo, drausmina techninius prižiūrėtojus. Tačiau VTPSI patikros epizodinės – kad ir atliekant jas iš anksto neperspėjus, statybvietėje negarantuojamas šimtaprocentis kokybės reikalavimų laikymasis. Svarbų vaidmenį galėtų atlikti gyventojai. Modernizuojamo namo gyventojams (jų atstovams), labiausiai suinteresuotiems darbų kokybe ir nuo jos priklausančiu galutiniu modernizavimo rezultatu, būtų naudinga susipažinti su atskirame statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ skyriuje detaliai išvardytais aspektais, kuriuos privalo tikrinti statybos techninis prižiūrėtojas. Tuomet, kilus abejonių, būtų lengviau konstruktyviai diskutuoti su prižiūrėtoju ir pasiekti, kad nekokybiškai atliktų darbų trūkumai būtų ištaisyti ar panaudotos netinkamos medžiagos pakeistos.

     Kokybės atžvilgiu ypač svarbu, kad techninis prižiūrėtojas sąžiningai vykdytų praeitais metais aplinkos ministro įsakymu nustatytą naują pareigą – būti statybvietėje pradedant kiekvieną naują statybos darbų technologinį procesą ir jo metu ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę.

     Nors VTPSI aktyviai dalyvauja namų modernizavimo kokybės kontrolės ir užtikrinimo procese, ja statybvietėje nuolat rūpintis – statybos techninio prižiūrėtojo pareiga. Statybos valstybinės priežiūros pareigūnai pastebi, kad vis dažniau techninės priežiūros specialistai bendrauja su gyventojais, bendradarbiauja su statybos, projekto vadovais, užsakovais ir bendrai ieško iškilusių problemų sprendimų. Todėl nekokybiškai atliktų darbų nustatoma vis rečiau. Kai techninis prižiūrėtojas savo pareigas vykdo netinkamai, namo gyventojai turėtų informuoti VTPSI teritorinį skyrių.

      Nors savavališkų statybų kasmet nustatoma vis mažiau, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) duomenimis, rizikuojančių be privalomų dokumentų statyti naujus ar rekonstruoti jau esamus individualius namus gyventojų nemažėja. Matyt, gaji nuomonė, kad statybos nuosavame sklype neturėtų reguliuoti jokie įstatymai. Tačiau tokia „laisve“ gali džiaugtis tik nesudėtingus pastatus statantys kaimų gyventojai, nepažeisdami kaimynų interesų. Ir tai tik tada, kai sklypas nepatenka į apsaugos reglamentų saugomą teritoriją. Kitais atvejais, priklausomai nuo statinio kategorijos, privalomas atitinkamas statybą leidžiantis dokumentas (SLD).

     2014 metais dėl individualių vieno ir dviejų butų naujų namų statybos, neturint SLD ar tokį dokumentą turint, tačiau pažeidžiant esminius projekto sprendinius, VTPSI pareigūnai surašė 56 savavališkos statybos aktus. Dar 48 – dėl esamų tokių namų neteisėto rekonstravimo. Individualių namų savavališkos statybos viršija penktadalį visų praeitais metais išaiškintų savavališkos statybos atvejų, tai keturiais daugiau nei 2013 metais.

     Savavališkai pradėtas statybas galima įteisinti, tačiau tai susiję su nemažomis išlaidomis. Negana to, kad bus skirta bauda pagal Administracinių pažeidimų kodeksą, teks susimokėti ir už savavališkos statybos įteisinimą. Daug pigiau pasirengti statinio projektą ir gauti privalomą SLD.

     Kokiu atveju koks SLD yra privalomas ar jo visai nereikia, priklauso nuo to, kokiai statinių kategorijai priskirtinas planuojamas statyti namas, ar žemės sklypas nepatenka į saugomą teritoriją. Norint statyti nesudėtingą pastatą (iki 80 kv. m bendrojo ploto ir 8,5 m aukščio) ne miesto teritorijoje, pakanka turėti teisėtai valdomą žemės sklypą. Tačiau norint statyti tokio dydžio namą mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, jau reikia rašytinio pritarimo supaprastintam statybos projektui. 

     Dažniausiai vieno ir dviejų butų gyvenamieji namai viršija nurodytus parametrus, todėl priskirtini neypatingų statinių kategorijai. Statyti naują neypatingą statinį ar tokį statinį rekonstruoti galima tik parengus projektą ir šiam projektui įgyvendinti gavus SLD (leidimą statyti naują statinį / leidimą rekonstruoti statinį). Projektuoti neypatingą statinį turi teisę neatestuotas architektas ar statybos inžinierius, turintys ne mažesnę kaip 2 metų profesinę patirtį projektavimo srityje. Statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) statybinių tyrinėjimų dokumentais, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis (jei planuojama jungtis prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų) ir savivaldybės administracijos išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais. Nuo praeitų metų nebereikia rengti sklypo detaliojo plano, jei pagal teritorijos bendrąjį planą numatoma statyba galima.

     Prieš rengiant projektą į savivaldybės administraciją dažniausiai reikia kreiptis tik dėl specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo. Šie reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus ar statytojo pageidavimus, konkrečią statybos vietą, gretimybes, trečiųjų asmenų teisių apsaugą, tačiau nepažeidžiant Statybos įstatymo, kitų įstatymų, teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų.

     Be statinio projekto prie prašymo išduoti SLD privaloma pridėti ir kitus dokumentus. Jie išvardyti VTPSI viršininko įsakymu patvirtintose ir inspekcijos interneto svetainėje paskelbtose prašymų formose (http://www.vtpsi.lt/node/2106).

     Jei statinio projektas parengtas laikantis visų privalomų reikalavimų, jį tikrinantys subjektai pritaria tokiam projektui ir savivaldybės administracija išduoda suprojektuoto statinio SLD. Belieka tik prieš pradedant statybą nustatyta tvarka pateikti informaciją apie statybos pradžią, rangovo (kai statyba vykdoma rangos būdu), statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo pasamdymą. Žinoma, siekiant išvengti savavališkos statybos statuso ir visų iš jo kylančių pasekmių, statyti būtina nepažeidžiant esminių statinio projekto sprendinių (sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, statinio ar jo dalių paskirtį, statinio laikančiąsias konstrukcijas ir jų išdėstymą, statinio išorės matmenis (aukštį, ilgį, plotį ir pan.) ir įgyvendinantys specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus ir (ar) specialiuosius paveldosaugos reikalavimus).

     Statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai pastebi, kad dažnai statinių statybos eigą, jos užbaigimo procedūras sunkina laiku neparengta visa būtina projektinė dokumentacija. Kliūtimi sklandžiai statybos eigai tampa ir nepakankamai detalūs projektų sprendiniai. Neretai tai turi neigiamą įtaką darbų kokybei ir numatytiems statybos užbaigimo terminams. Šių nesklandumų galima išvengti statytojui su projektuotoju išsamiai aptarus pagal teisės aktų reikalavimus privalomos projektinės dokumentacijos sudėtį, apimtį ir sprendinių detalumą.

     Pirmiausiai projektuotojas turėtų patarti, vienu ar dviem etapais racionaliau rengti statinio projektą, kai statytojas kreipiasi į jį užsakyti projektavimo paslaugą. Padėti priimti geriausią sprendimą gali tik kvalifikuotas, patyręs ir sąžiningas specialistas, kuris prisiima projekto vadovo pareigas. Todėl verta pasidomėti pasirinkto projekto vadovo atliktais darbais, išgirsti atsiliepimų apie jo projektų kokybę iš juos įgyvendinusių žmonių. Informaciją apie specialistus, kuriems suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto vadovo pareigas, galima rasti Statybos produkcijos sertifikavimo centro tinklalapyje www.spsc.lt.

     Statinio projektinei dokumentacijos reikalavimai išdėstyti statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“. Statinio projekto pirmasis ir pagrindinis etapas yra techninis projektas. Darbo projektas – antrasis etapas, techninio projekto tąsa, jo sprendinių detalizavimas. Yra nustatyti atvejai, kada privaloma statinio projektą rengti dviem etapais – techninį projektą ir darbo projektą. Tai statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto projektai, kai statybos rangovas parenkamas pagal techninį projektą, taikant Viešųjų pirkimų įstatymą. Taip pat atskirai rengiami techninis projektas ir darbo projektas, kai to pageidauja pats statytojas.

     Dviem etapais statinio projektas statytojo pageidavimu dažniausiai rengiamas ypatingų statinių statybos atveju, nes sudėtinga iškart detalizuoti visus sprendinius. Šiuo atveju darbo projektas paprastai rengiamas dalimis statybos metu ir, jeigu reikia, pagal jį pataisomas techninis projektas.

     Kitais atvejais gali būti iš karto rengiamas techninis darbo projektas, sujungiantis techninį ir darbo projektus.

     Darbo projektas (kai vienu etapu neparengtas techninis darbo projektas) yra privalomas – pagal jį turi būti atliekami statybos darbai, jį būtina pateikti ypatingos ir neypatingos kategorijos statinio statybos užbaigimo komisijai ar pridėti prie prašymo patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą. Kai statytojas kreipiasi su prašymu išduoti pažymą apie nebaigto statyti statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, tikrinama, ar darbai vykdomi pagal darbo projektą. Statytojui nepateikus darbo projekto, šios procedūros neatliekamos. Todėl patartina pasirašant neypatingo statinio (ypač 1 ir 2 butų gyvenamojo namo) projektavimo darbų rangos sutartį nurodyti, kad turi būti parengtas techninis darbo projektas. Be abejo, tai pareikalaus ne tik didesnių projektuotojų darbo sąnaudų,  bet ir papildomų statytojo išlaidų statinio projektavimo stadijoje. Vis dėlto šios investicijos pasiteisintų, nes statybos metu nereikėtų sukti galvos dėl vieno ar kito sprendinio įgyvendinimo, dėl to gaišti laiko, o atėjus statybos užbaigimo stadijai nustebti, kad trūksta projektinės dokumentacijos. Ją parengti skubos tvarka taip pat nemažai kainuoja. Be to, statybą vykdant laiku neparengus darbo projekto, tenka priimti sprendimus tiesiog statybvietėje, dėl to kyla pavojus pažeisti esminius techninio projekto sprendinius. Tokiu atveju statyba įgautų savavališkos statusą su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis.

     Parengus statinio projektą vienu etapu (techninį darbo projektą) galima užtikrinti statybą be trukdžių ir išvengti nenumatytų išlaidų, taisant pagal statybvietėje priimtus sprendimus netinkamai atliktų darbų trūkumus, kai projektavimo dviem etapais atveju darbo projektą dažnai vėluojama pateikti. Beje, įgyvendinant ir vienu etapu parengtą techninį darbo projektą, būtina laiku pasirūpinti, kad neesminiai nukrypimai nuo projekto sprendinių statybos metu būtų užfiksuoti ir atitinkamai pataisytas projektas.

     Turbūt niekam ne naujiena, kad norint statyti statinį dažniausiai reikia pasirengti projektą ir gauti tokio statinio statybą leidžiantį dokumentą. Tačiau yra nustatyti atvejai, kai savininkui ar statytojui panorėjus nugriauti nereikalingą, apgriuvusį ar net dar nebaigtą statyti tam tikrų parametrų ar kultūros paveldo pastatą, inžinerinį statinį, taip pat reikia šių dokumentų. Jais nepasirūpinus, griovimo veiksmai laikomi savavališkais, kiltų problemų ir norint nugriautą statinį išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.

     Pagal Statybos įstatymą statinio griovimas taip pat yra statybos rūšis. Tokios statybos tikslas – išardyti visas statinio ar jo dalies konstrukcijas. Statybą leidžiantis dokumentas (SLD) griovimo atveju – tai rašytinis pritarimas ypatingo statinio griovimo projektui  arba neypatingo statinio griovimo aprašui.

     Jei planuojama griauti kultūros paveldo statinį, SLD visada privalomas. Kitais ypatingų statinių griovimo atvejais rašytinis pritarimas statinio griovimo projektui taip pat privalomas, išskyrus atvejus, kai, nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei, išardomos (pašalinamos) likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės arba natūraliai sunykusio, sugriuvusio statinio dalys. Tokios pat išimtys galioja ir savininko iniciatyva griaunant neypatingą statinį. Be rašytinio pritarimo griovimo aprašui galima nugriauti ir atskirai stovintį neypatingą statinį, jei nebus pakenkta kitų asmenų turtui. SLD nereikia ir griaunant nuosavybės teise priklausantį nesudėtingą statinį.

      Tokia pati tvarka galioja ir norint nugriauti nebaigtą statyti statinį, kai jis jau įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

       Prieš pradedant griauti statinį nepasirūpinus SLD, kai jis privalomas, gresia patirti ne tik griovimo išlaidas. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas už statinio savavališką griovimą numato nemažas baudas – neypatingo statinio nuo 579 iki 1 448 eurų, ypatingo – nuo 2 896 iki 5 792 eurų. Jeigu statinys savavališkai griaunamas apsaugos reglamentų saugomoje teritorijoje, baudos gerokai didesnės. Juridiniams asmenims už tokius pat veiksmus tektų sumokėti dar daugiau.

       Be to, gyventojas, siekiantis išregistruoti statinį, kurį norint nugriauti reikėjo gauti SLD, to padaryti negalės, nes Registrų centrui kartu su prašymu turi būti pateikta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) pažyma apie statinio nugriovimą. Pažyma nebus išduota, jei nebus pateikti visi privalomi dokumentai, tarp jų – projektas ir SLD. Su prašymu išduoti pažymą VTPSI pateikiami nuskenuoti dokumentai, įrašyti į pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ reikalavimus suformuotą kompiuterinę laikmeną. Privalomi pateikti dokumentai išvardyti pačioje prašymo formoje, kurią galima rasti VTPSI inspekcijos tinklalapyje (http://www.vtpsi.lt/node/1617).

     Kas dešimtas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) statybos valstybinės priežiūros pareigūnų pernai surašytas savavališkos statybos aktas – dėl įvairių užtvarų. Tai nesilaikant teisės aktų nuostatų, dažniausiai valstybinėje žemėje, ar nepaisant teisėtų kaimynų interesų pastatyti aptvarai, tvoros, užtvaros, voljerai ir panašūs inžineriniai statiniai.

     Pastaraisiais metais tvoras, trukdančias patekti prie vandens telkinių ar užtveriančias kelią pakrantėmis, gyventojai priversti pašalinti reikalaujant aplinkosaugininkams. Dažniausiai tokiais atvejais statybos inspektoriai nesurašo savavališkos statybos aktų, nes daugiausia tai – nesudėtingi I grupės statiniai, kuriuos norint statyti statybą leidžiančio dokumento (SLD) gauti nereikia (arba kai užtvaros apskritai nelaikytinos statiniais, nes neturi visų Statybos įstatyme nurodytų statinio požymių).

     Tačiau iš praeitais metais išaiškintų 497 savavališkai pastatytų statinių buvo 51 užtvara, kurias norint teisėtai pastatyti reikėjo tam tikrų dokumentų ar bent kaimynų sutikimo. Dažniausiai kaimynų nepasitenkinimas kyla dėl tokių tvorų, dėl kurių padėties sklypo ribos atžvilgiu, aukščio ir konstrukcijos metamas šešėlis į jų sklypus.

     Tvoros gali būti tveriamos statytojo nuosavybės teise valdomame žemės sklype, laikantis tam tikrų reikalavimų ir nepažeidžiant kaimynų interesų. Tokie pat reikalavimai taikomi visoms užtvaroms – tvoroms, aptvarams, diendaržiams, voljerams, – kai jos atitinka statinio požymius.

     Tvoros statybai (tvėrimui) keliami reikalavimai priklauso nuo:

     - jos aukščio (pagal tai nustatoma, kokiai statinių kategorijai ir grupei priskirtina tvora),

     - žemės sklypo, kuriame tvora tveriama, buvimo vietos (kaime, mieste, saugomoje ar su kultūros paveldo objektų apsauga susijusioje teritorijoje),

     - konstrukcijos (su pamatu (cokoliu) ar ne, ant atraminės sienutės ar be jos, nuo kiaurymių sudaromo ploto),

     - jos vietos sklypo ribų atžvilgiu (ant sklypo ribos ar prie sklypo ribos, kokiu atstumu nuo sklypo ribos, prie kurios sklypo ribos pasaulio šalių atžvilgiu – kokia kryptimi metamas tvoros šešėlis).

     Žemės sklypą ar jo dalį atitverianti tvora gali būti statoma (tveriama) iš įvairių medžiagų, įvairios konstrukcijos bei parametrų, tačiau kai kuriais atvejais – tik gavus SLD.

     1–2 metrų aukščio tvoros SLD nereikia, jeigu ji tveriama prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos) ir jei:

     - tvoros kiaurymių plotas ne mažesnis nei 50 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai tvoros į gretimą sklypą metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi;

     - tvoros kiaurymių plotas ne mažesnis nei 25 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai tvoros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų ar vakarų kryptimis.

     Tokie reikalavimai taikomi, jei tvora tveriama arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos. Jei šio atstumo nesilaikoma, privalomi rašytiniai gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai.

     Norint tverti 2–5 metrų aukščio tvorą mieste, apsaugos reglamentų saugomoje teritorijoje ar valstybinėje žemėje jau privaloma gauti SLD – rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui.

     Visais atvejais tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Kai yra toks pavojus, reikia tartis su gretimo žemės sklypo savininku ir, gavus jo sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti kitą abiem savininkams priimtiną sprendimą.

     Daugiau informacijos apie užtvarų statybą galima rasti VTPSI interneto svetainėje www.vtpsi.lt („Konsultacijos“à„Klausimai ir atsakymai“à„11. Statinio atstumai iki sklypo ribų ir kitų statinių“, „12. Nesudėtingų statinių statyba“). Šioje svetainėje taip pat paskelbta daug konsultacijų, susijusių su įvairių statinių statyba ir teritorijų planavimu, bei statybos techniniai reglamentai, kurių reikalavimų privalu laikytis statant vienokį ar kitokį statinį. Neradus atsakymo į rūpimą klausimą, galima jį pateikti užpildant elektroninę paklausimo formą arba dėl konsultacijos kreiptis telefonu (8 5)  207 3333.

     Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) duomenimis, šiuo metu daugiausia modernizuojamų daugiabučių namų statybviečių, kuriose triūsia statybininkai, – Kaune. Statybos darbai vykdomi 61 atnaujinamame name.

     Kitus šalies didžiuosius miestus lenkia Šiauliai su 53 daugiabučiais, kuriuose šiuo metu atliekami statybos darbai. Toliau rikiuojasi Vilniaus regionas su 47 veikiančiomis statybvietėmis, Klaipėdos – 46, Alytaus – 45, Utenos – 43, Telšių – 43, Panevėžio – 39, Tauragės – 27, Marijampolės – 22.

     Statybos valstybinės priežiūros inspektoriai patikrino 85 proc. atnaujinamų daugiabučių ir visų jų statybos techninę priežiūrą vykdančių specialistų veiklą.

     Per šių metų pirmąjį ketvirtį apsilankę 77 modernizuojamų namų statybvietėse, VTPSI pareigūnai už nustatytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus surašė 9 administracinių teisės pažeidimų protokolus, 6 iš jų – kovo mėnesį (trims statybos vadovams, techniniam prižiūrėtojui, rangovui ir statytojui). Už projekto sprendinių pažeidimus, statybos darbų technologijos nesilaikymą atsakingiems asmenims skirta baudų už 661 eurą. Statybos vadovai, techniniai prižiūrėtojai vis dar nepakankamai dėmesio skiria stogo ir sienų šiltinimo, angokraščių užtaisymo ir palangių sandarinimo darbams, nevykdo jų tiksliai taip, kaip nurodyta projekte. Net keturis administracinių teisės pažeidimų protokolus už tokius pažeidimus kovo mėnesį surašė VTPSI Kauno skyriaus pareigūnai. Statybos inspektoriai ypač principingai vertina netinkamai atliktus darbus, nuo kurių kokybės priklauso siekiamas pastatų atnaujinimo rezultatas. Net už smulkesnius pažeidimus darbus atliekantys ir prižiūrintys statybos dalyviai nelieka nenubausti, jei nedelsiant nepašalina nustatytų trūkumų.

     2015 metais savivaldybių administracijos jau išdavė 206 leidimus atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius namus, kai per visus 2013 metus buvo išduota 240 leidimų, 2014 metais – 551. Atsižvelgiant į šių metų pirmojo ketvirčio rezultatus, tikėtina, kad ir užbaigtų modernizuoti namų bus daugiau, nes jau dabar surašytas 71 statybos užbaigimo aktas (per 2014 metus – 237), patvirtinantis, kad darbai atlikti tinkamai pagal namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą. 

     VTPSI pareigūnams prasideda itin darbingas sezonas, įgyvendinant užsibrėžtą tikslą – patikrinti visus modernizuojamus namus ir jų statybos techninės priežiūros specialistų veiklą. Tiek kontroliuojant vykdomas statybas, tiek ir atliekant statybos užbaigimo procedūras statybos inspektorių dėmesio centre lieka pastatų atnaujinimo darbų kokybė.     

     Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) per pirmąjį 2015 metų ketvirtį „Karštąja linija“ gavo 153 pranešimus (99 elektroniniu paštu ir 54 telefonu su atsakikliu). Išnagrinėjus 88 pranešimus, teisės aktų reikalavimų pažeidimų nustatyta 19 atvejų, dėl penkių iš jų surašyti savavališkos statybos aktai ir atliekami tolesni jos padarinių šalinimo veiksmai. Kitais atvejais statytojams pateikti privalomieji nurodymai per tam tikrą laiką pašalinti pažeidimus.

     Remiantis pranešimuose nurodytų aplinkybių tyrimo rezultatais, pagrįstais pripažinti pranešimai, kaip ir 2014 metais, sudaro tik penktąją dalį visų gautų pranešimų. Nemažai skundų ar pranešimų VTPSI nenagrinėja dėl senaties arba dėl vykstančių teismų procesų. Keletas pranešimų, išsiaiškinus, kad juose nurodytų aplinkybių tyrimas ir vertinimas yra kitų institucijų kompetencija, persiųsta šioms institucijoms. Pernai teko persiųsti kas dešimtą pranešimą.

     Taigi, tikslinga priminti VTPSI „Karštosios linijos“ tikslus ir paskirtį, pranešimų nenagrinėjimo atvejus.

      „Karštoji linija“ sukurta, siekiant paskatinti gyventojus jiems patogiu būdu pranešti (taip pat ir anonimiškai) apie savavališkas statybas, VTPSI tarnautojų neteisėtus veiksmus ar neveikimą, netinkamą pareigų vykdymą, piktnaudžiavimą suteiktais įgaliojimais ar apie veiksmus, susijusius su korupcija. Naudojantis šia priemone norima gauti operatyvią informaciją apie vykdomą savavališką statinių statybą, imtis atitinkamų veiksmų gavus informacijos apie neteisėtą pareigūnų veiklą, pareigų neatlikimą ar galimas korupcijos apraiškas.

      Skundas dėl savavališkų statybų nenagrinėjamas, jei jame nenurodytas konkretus skundžiamas veiksmas, jį pagrindžiančios aplinkybės ir statybos adresas bei kiti duomenys, kurie padėtų identifikuoti statybos vietą.

      Nenagrinėjamas ir toks pranešimas apie VTPSI tarnautojų neteisėtus veiksmus ar neveikimą, netinkamą pareigų vykdymą, piktnaudžiavimą suteiktais įgaliojimais ar apie veiksmus, susijusius su korupcija, jei pateikiamos tik prielaidos (nuomonė), nenurodant konkrečių aplinkybių ar faktų, pagrindžiančių šias prielaidas   

     „Esame dėkingi pilietiškiems gyventojams, nepakantiems teisės aktų reikalavimų ignoravimui, pažeidimams tiek statant statinius, tiek ir inspekcijos darbuotojams vykdant statybos valstybinę priežiūrą. Pranešėjams nurodžius „karštus“ konkrečius skundžiamus veiksmus, faktus ir aplinkybes, galima nedelsiant imtis priemonių jiems sustabdyti, žmonių teisėtiems interesams apginti, kaltiems asmenims nubausti, atgrasyti nuo tokių veiksmų“, – sako VTPSI viršininkė Laura Nalivaikienė.

      Pranešimus apie savavališkas statybas, Inspekcijos tarnautojų neteisėtus veiksmus ar neveikimą, netinkamą pareigų vykdymą, piktnaudžiavimą suteiktais įgaliojimais ar apie veiksmus, susijusius su korupcija, asmenys gali pateikti telefonu su atsakikliu (8 5)  272 1072, faksu (8 5)  207 4753, Inspekcijos interneto svetainės www.vtpsi.lt skyriaus „Karštoji linija“ srityje „Elektroninė pranešimo forma“ užpildę nurodytą elektroninę formą ir paštu – A. Vienuolio g. 8, 01104 Vilnius.

            Praeitais metais Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) specialistai suteikė 13 300 konsultacijų, iš jų daugiau kaip 11 tūkstančių – telefonu. Lyginant su 2013 metais, telefonu pakonsultuota 2 tūkstančiais daugiau asmenų. Jau ir šiais metais konsultacijų telefonu kreipėsi apie pusketvirto tūkstančio interesantų. Tai didžiulis srautas skambučių bendruoju konsultavimo telefono numeriu (8 5) 207 3333. Nors šį numerį daugelis įsidėmėjo, tačiau ne visiems pavyksta iš karto susisiekti su konsultantais dėl to, kad šia linija buvo skambinama norint pranešti apie galimai savavališkas statybas, teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą vykdančių pareigūnų galimai neteisėtus veiksmus, kai tokiems pranešimams skirta speciali „Karštoji linija“. Nemažai konsultantų laiko taip pat buvo eikvojama išklausant paklausimus dėl informacinės sistemos „Infostatyba“ ir peradresuojant skambučius informacinių technologijų specialistams. Todėl nuspręsta įdiegti automatinį skambučių peradresavimą.  

            VTPSI viršininkė Laura Nalivaikienė džiaugiasi gyventojų noru išsiaiškinti teisės aktų reikalavimus prieš imantis veiksmų teritorijų planavimo ir statybos srityse: „Kuo daugiau žmonių bus susipažinę su galiojančiu reglamentavimu ir jo laikysis, tuo sklandžiau galės įgyvendinti savo sumanymus – nesutrukdys nei nepatenkinti kaimynai, nei kontroliuojančių institucijų pareigūnai. Mažiau būtų ir nepagrįstų skundų, pranešimų. Jiems nagrinėti skiriamus išteklius galėtume skirti dar efektyvesnei informavimo ir konsultavimo veiklai. Dėl to inspekcija nuolat ieško būdų, kaip konsultacijų telefono liniją padaryti prieinamesnę, o konsultacijas kokybiškesnes.“

            Dabar, išklausius konsultavimo linijos įrašą po sujungimo numeriu (8 5) 207 3333, sudaryta galimybė skambinančiajam pasirinkti vieną iš trijų sričių, paspaudžiant atitinkamą skaitmenį telefono klaviatūroje (1, 2 ar 3). Klientui pasirinkus konsultacijos temą, skambutis peradresuojamas atitinkamai Informacinių technologijų skyriaus (jei asmuo nori pasikonsultuoti „Infostatybos“ ar teritorijų planavimo informacinių sistemų klausimais), Strategijos ir analizės skyriaus (jei asmuo nori pasikonsultuoti statybos ir teritorijų planavimo valstybinės priežiūros klausimais) specialistams arba į „Karštosios linijos“ atsakiklį (jei asmuo nori anonimiškai pranešti apie savavališką statybą arba VTPSI tarnautojų neteisėtus veiksmus). Kai visi konsultantai užimti, skambinantysis užregistruojamas į eilę ir informuojamas, kad konsultantas jam paskambins artimiausiu metu.

            Siekiant gerinti konsultacijų kokybę ir patenkinti klientų lūkesčius, būtinas grįžtamasis ryšys. Todėl po suteiktos konsultacijos automatiškai perskambinama klientui, prašant įvertinti konsultacijos kokybę. Pasak L. Nalivaikienės, kadangi įvertinimo balas susietas su konsultacijos sritimi, išanalizavus grįžtamojo ryšio rezultatus, bus galima matyti, kokiais klausimais konsultacijų kokybę reikėtų gerinti, kokiose srityse nepakankama konsultantų kvalifikacija, ir priimti atitinkamus sprendimus.

           Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) šių metų pradžioje pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI). Šiuo susitarimu abi inspekcijos įsipareigojo keistis reikalinga informacija, kad galėtų profesionaliai ir sklandžiai vykdyti joms priskirtas verslo priežiūros funkcijas.

            Institucijų specialistai, konsultuodami vieni kitus savo kompetencijos klausimais, galės operatyviau ir tiksliau nustatyti pasitaikančius trūkumus, įvertinti jų galimą poveikį branduolinės energetikos objektui.

            Bendradarbiavimo susitarime numatyta, esant reikalui, organizuoti bendrus statinių statybos patikrinimus, vykdyti bendrus specialistų mokymus, atskiriems klausimams spręsti sudaryti darbo grupes iš abiejų inspekcijų atstovų. VTPSI taip pat teiks informaciją VATESI apie planuojamus branduolinės energetikos objekto patikrinimus, nustatytus pažeidimus, kai šios institucijos atstovai patikrinimuose nedalyvaus.  

            Tai ne pirmas VTPSI pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas. Tikintis, kad verslo priežiūros institucijų bendradarbiavimas prisidės prie efektyvesnio, sklandesnio viešųjų paslaugų teikimo ir administracinės naštos mažinimo, analogiškos sutartys anksčiau pasirašytos ir su keletu kitų institucijų – Valstybine ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos (VNMPI), VĮ Registrų centru, Nacionaline mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos ir kt.

            Realią bendradarbiavimo naudą, tik gal skirtingo masto, pajunta abi tokių susitarimų šalys.

           Ypač naudingu VTPSI  laiko bendradarbiavimą su VNMPI, nes keičiantis informacija apie statyboje naudojamų ir rinkoje esančių statybos produktų atitiktį teisės aktų reikalavimams, galima užkirsti kelią netinkamų produktų panaudojimui ir realiai prisidėti prie statybos kokybės užtikrinimo. Dažnai abipusiškai naudinga informacija keičiamasi ir su Registrų centru.

     Retas reiškinys, kad statinys būtų statomas ir pastatytas griežtai pagal projektą. Statybos metu susiduriama su projektuotojų nenumatytomis aplinkybėmis, statybininkai naudoja netikslius matavimo prietaisus ar nesureikšmina faktinių neatitikčių brėžiniams. Nemažai atvejų, kai statybos eigoje tampa akivaizdu, kad šiek tiek pakeitus sprendinius statinys labiau tenkintų statytojo poreikius ar atrodytų gražiau. Esant nežymiems nukrypimams, pakanka pataisyti statinio projektą. Tačiau kai kurios neatitiktys gali sukelti rimtų rūpesčių.

     Didžiausi nemalonumai statytojui gresia pažeidus esminius projekto, kuriam įgyvendinti išduotas statybą leidžiantis dokumentas (SLD), sprendinius. Kai pakeičiama statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, išorės matmenys, – statyba įgauna savavališkos statusą su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Statyba pripažįstama vykdoma savavališkai ir tuo atveju, jei nesilaikoma projektui rengti išduotų specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos ar paveldosaugos reikalavimų.

     Norint tęsti statybą pakeitus esminius projekto sprendinius, reikia pakeisti projektą ir gauti naują SLD tokia pačia tvarka, kaip ir pirminiam projektui įgyvendinti.

     Naujas SLD pagal pataisytą projektą neprivalomas tada, kai faktinė statinio vieta žemės sklype (teritorijoje) ar statinio išorės matmenys neatitinka projektinių ne daugiau kaip 1 m. Taip pat pakaks pakeisti tik projekto sprendinius, jei laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas arba dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių) keičiama inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos trasa ir dėl to keičiasi tokio inžinerinio statinio ilgis. Išimtis, kai nereikia naujo SLD, galioja ir tuo atveju, jei statinio išorės matmenys mažinami. Kai esminių projekto sprendinių nesilaikyta neviršijant nurodytų dydžių ir dėl išvardytų aplinkybių, reikės pakeisti tik statinio projektą. Keičiant darbo projekto sprendinius, kartu turi būti keičiamas ir techninis projektas.

     Kai projekto esminių sprendinių pažeidimai reikšmingesni, nei nurodyta išimčių sąlygose, tenka viską pradėti iš pradžių – pakeisti projektą ir savivaldybės administracijai pateikti naują prašymą išduoti SLD.

     Nereikėtų išsigąsti dėl galimų pasekmių tik šiek tiek „pasislinkus“ pastatui sklype ar nežymiai viršijus jo matmenis. Statybos techniniai reglamentai numato leistinas paklaidas. Prie neesminių faktinių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių priskiriami inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų matmenų – iki 5 proc., statinių išorės matmenų – iki 0,2 m, jų vietos žemės sklype – iki 0,3 m. Nukrypimams neviršijant nurodytų dydžių, naujas SLD neprivalomas. Tačiau jei dėl jų pažeidžiami norminiai atstumai nuo statinių iki sklypo ribų, turi būti gauti gretimų sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai.

     Kai keičiami neesminiai statinio projekto sprendiniai, techninis projektas turi būti pakeistas iki statybos užbaigimo procedūrų. Šiuo atveju statytojo dalią dar palengvina ir visai neseniai aplinkos ministro įsakymu pakeistame statybos techniniame reglamente „Statinio projektavimas“ nustatyta išimtis. Jeigu neesminius statinio projekto sprendinių pakeitimus darbo projekte atlieka techninį projektą parengęs projektuotojas, atitinkamai pakeisti techninį projektą neprivaloma. Nebent to reikalautų statytojas.

     Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) pareigūnai balandžio–birželio mėnesiais atliks daugiau kaip trečdalį visiems metams planuotų reidų. Kaip rodo daugiametė patirtis, būtent šiuo laikotarpiu nustatoma daugiausiai savavališkų statybų. Per žiemą kurtus pastatų rekonstravimo ar naujos statybos projektus atšilus orams žmonės skuba įgyvendinti. Dokumentus tikisi sutvarkyti vėliau, kartais net neišsiaiškinę, ar apskritai tokio statinio statyba ar rekonstravimas toje vietoje yra galimas. Todėl statybos inspektoriai be išankstinio įspėjimo tikrina, ar atskirose teritorijose vykdomos statybos nepažeidžia teisės aktų reikalavimų.

     Keliasdešimt reidų suorganizuota ir pirmąjį šių metų ketvirtį. Jų metu aptikta dvylika savavališkai statomų statinių.

     VTPSI Šiaulių skyriaus pareigūnams įkliuvo net penkis statinius neteisėtai statantys ar rekonstruojantys Pociūnėlių miestelio ir Joniškio rajono kaimų gyventojai. Vienam iš jų Šimkūnų kaime surašyti savavališkos statybos aktai dėl dviejų statinių – gyvenamojo namo rekonstravimo ir naujo pagalbinio ūkio pastato statybos be privalomų statybą leidžiančių dokumentų (SLD).

     Tauragės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai savavališkų statybų ieškojo Varnių regioniniame parke. Kartu su parko direkcijos atstovu vykdyto reido rezultatai rodo, kad ir saugomoje teritorijoje nepasirūpinę SLD žmonės rizikuoja susiręsti nemažus statinius. Pavyzdžiui, Beržės kaime savavališkai pastatytas kone 500 kv. m ploto žemės ūkio technikos garažas ir dar didesnio ploto fermos pastatas. Nors dėl senaties Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos nuobaudos šiuo atveju netaikomos, tačiau statybų įteisinimas kainuos nemažai. O jeigu SLD statytojai negaus, teks įvykdyti VTPSI privalomąjį nurodymą ir pastatus nugriauti.

     Organizuodama reidus VTPSI dažnai kreipiasi į kitus viešojo administravimo subjektus ir siūlo jų atstovams dalyvauti reide. Taip pat ir statybos inspektoriai teigiamai atsako į kitų priežiūros tarnybų kvietimus kartu vykdyti su statybomis susijusius patikrinimus. Aplinkybes vertinant pagal skirtingų institucijų kompetenciją, galima operatyviau ir tiksliau nustatyti statinių statybos teisėtumą.

     Daugiausiai specialių reidų savavališkoms statyboms išaiškinti šį pavasarį bus surengta Utenos, Vilniaus ir Klaipėdos regionuose.

     Vis labiau šylant orams stiprėja gyventojų trauka prie vandens telkinių. Ir neužtenka tik takelio ežero ar upės pakrantėje. Norisi turėti savo lieptą, pirtelę ar net vasarnamį kuo arčiau vandens. Tvoros iš pakrančių sparčiai traukiasi, baiminantis pernai aplinkos ministro nustatytos didelės baudos už vieną nelegalios tvoros metrą. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad prie vandens telkinių ir kitų statinių statyba ribojama arba visai draudžiama.

     Siekiant ežerų, upių pakrantes ir jų vandenis apsaugoti nuo žmogaus veiklos neigiamos įtakos, nustatytos paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos. Šiose zonose esančiose ir buvusiose sodybose net rekonstruojant ar perstatant statinius draudžiama keisti esamą užstatymo liniją, jei tai nenumatyta teritorijų planavimo dokumentuose. Taip pat draudžiama statyti pastatus potvynių užliejamose teritorijose (išskyrus jose esančias sodybas) bei vandens telkinių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių.

     Dar griežčiau ūkinė ir kita veikla ribojama vandens telkinio apsaugos zonos dalyje prie pat vandens – pakrantės apsaugos juostoje. Čia leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas. Rekreacinėse zonose dar galima statyti paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius. Bet jeigu apsaugos juosta patenka į draustinio teritoriją, leidžiama statyti tik su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius. Statyti kitus statinius, tverti tvoras pakrantės apsaugos juostose draudžiama.

     Sodyboje už pakrantės apsaugos juostos ribų galima pasistatyti vieną asmeninio naudojimo pirtį be rūsio. Ji turi būti ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnė kaip 4,5 m. Tokio pirmos grupės nesudėtingo statinio statybą leidžiantis dokumentas būtų reikalingas tik kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje.

     Statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininkų ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos galima įstatymų nustatytomis sąlygomis atkuriant buvusias sodybas. Tokią galimybę gyventojai taip pat turi miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų arba savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytų užstatyti kaimų teritorijose. Bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje ir gavus statinių statybą leidžiančius dokumentus, kai jie pagal Statybos įstatymą yra privalomi.

     Pakrantės apsaugos juostos plotis nustatomas pagal aplinkos ministro patvirtintas Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisykles. Juostų ribos priklauso nuo vandens telkinio ploto (upės – nuo upės baseino ploto), pakrančių šlaito nuolydžio kampo ir vietovės, kurioje yra vandens telkinys (valstybinio parko arba draustinių teritorijose, už miesto ar miestelio ribų).

      Daugiabučio namo, jo sekcijos (bloko) ar buto (patalpos) atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos darbai turi būti atliekami vadovaujantis statybos teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais.
      Pastato bendrojo naudojimo šilumos įranga (įskaitant šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, rankšluosčių džiovintuvus ir kt.) priskiriama bendrajai pastato inžinerinei sistemai. Vadovaujantis Civiliniu kodeksu sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Taigi norint pertvarkyti bendrąją pastato inžinerinę sistemą pirmiausia reikalingas daugumos (50 proc. + 1) namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas.
     Statybos techniniuose reglamentuose nustatyta, kad statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas ir šalinimas priskiriamas statinio paprastajam remontui, kurį norint atlikti privaloma gauti savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą paprastojo remonto aprašui. Jei ketindamas įstiklinti balkoną, pakeisti stogo dangą ar atlikti kitus panašius darbus paprastojo remonto aprašą gali pasirengti pats statytojas, tai šiuo atveju aprašą privalo parengti projektuotojas, turintis atitinkamą kvalifikaciją.
      Daugiabučio namo atskirų butų (buto) ar kitų patalpų šildymo įrenginių atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos darbai užbaigiami surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą. Ši deklaracija ir patikslinta kadastro duomenų byla – tai Nekilnojamo turto registro duomenų pakeitimo pagrindas.
      Atkreiptinas dėmesys, kad savavališkas neypatingo statinio paprastasis remontas užtraukia baudą nuo 57 iki 144 eurų, ypatingo – iki 579 eurų.

   Pastatų modernizavimo procesas įsibėgėja – šiais metais daugiabučiams gyvenamiesiems namams atnaujinti jau išduota 317 statybą leidžiančių dokumentų. Modernizavimo darbai atliekami 476 daugiabučiuose. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI), įsipareigojusi atsakingai vykdyti valstybinę šio proceso priežiūrą, 2014–2015 metais patikrino 371 modernizuojamą objektą. Iš jų net 138 patikrinti šiais metais. Taip pat šiemet išduoti 86 statybos užbaigimo aktai, surašyta 11 administracinių teisės pažeidimų (ATP) protokolų, paskirta baudų už 877,91 euro.

   Vien balandžio mėnesį patikrinti 57 modernizuojami daugiabučiai ir 36 techninių prižiūrėtojų veikla. Nustatyta keletas pažeidimų, už kuriuos atsakomybę numato Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Dėl netinkamo pareigų vykdymo statybos dalyviams surašyti 2 ATP protokolai ir 3 privalomieji nurodymai.

   Balandį bene daugiausia pažeidimų nustatė Vilniaus teritorinio skyriaus specialistai. Vienam statytojui surašytas ATP protokolas už nepranešimą apie rangovo bei pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą, dviejuose modernizuojamose objektuose rasta darbų technologijos pažeidimų.

   Kitų VTPSI skyrių specialistai taip pat kruopščiai ir dažnai tikrina modernizuojamus pastatus.

   Alytuje patikrinimo metu paaiškėjo, kad tikrinamo objekto statybos techninis prižiūrėtojas nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

   Šiaulių teritorinio padalinio inspektoriai nustatė, kad vieno iš modernizuojamų namų statytojas nepranešė apie pasikeitusį statybos darbų vadovą. Kitame objekte lodžijos buvo šiltinamos nesilaikant techninio darbo projekto sprendinių. Šio pastato statybos techninis prižiūrėtojas nepateikė privalomojo draudimo liudijimo.

   Utenos skyriaus specialistai techniniam prižiūrėtojui, nepateikusiam draudimo liudijimo, surašė privalomąjį nurodymą.

   Marijampolės skyriuje vieno iš modernizuojamų namų statybos vadovui surašytas protokolas dėl netinkamai pildomo statybos darbų žurnalo, nevykdomų šiame žurnale surašytų statybos techninio priežiūrėtojo nurodymų.

   Apie statybinių atliekų tvarkymo taisyklių nesilaikymą vieno atnaujinamo daugiabučio statybvietėje Klaipėdos teritorinis padalinys informavo regioninį aplinkos apsaugos departamentą.

   Viso balandžio mėnesį dėl netinkamo pareigų vykdymo statybos dalyviams surašyti 2 ATP protokolai ir 3 privalomieji nurodymai.

   Taip pat balandžio mėnesį buvo vykdomi 44 kitos paskirties pastatų modernizavimo darbai. Patikrinti 5 objektai ir 4 techninių prižiūrėtojų veikla. Džiugina tai, kad pažeidimų nenustatyta. 

     Kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymas ar panaikinimas dėl padarytų pažeidimų ypatingo statinio statybos rangovui reiškia jo laikiną pašalinimą iš tam tikros statybos verslo srities. Tokia griežta bausmė – atestato galiojimo sustabdymas – pastaraisiais metais buvo paskirta vienam modernizuojamo namo ir vienam jau naudojamo pastato statybos rangovui. Šis už vengimą pašalinti statinio garantiniu laikotarpiu išaiškėjusius defektus taip pat laikinai neteko teisės atlikti ypatingų statinių statybos darbų. Tokia drausminimo priemonė gali būti taikoma ir rangovo paskirtam ar pasamdytam statybos vadovui, kuris tiesiogiai atsakingas už tinkamą darbų vykdymą statybvietėje. 

      Atestavimą atliekanti organizacija gali sustabdyti kvalifikacijos atestato galiojimą 6 mėnesiams tuomet, kai nustatoma, kad vykdydamas kvalifikacijos atestate nurodytą veiklą asmuo pažeidė normatyvinių statybos techninių dokumentų, statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus. Jei pažeidimai susiję su esminių projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais, dėl kurių atsirado ar galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims ar jų turtui, atestato galiojimas gali būti panaikintas. Netekti kvalifikacijos atestato gresia ir tuo atveju, jeigu po jo galiojimo sustabdymo per 2 metus buvo padaryti pakartotiniai pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas atestato galiojimas. Dėl naujo kvalifikacijos atestato išdavimo gali tekti kreiptis (ne anksčiau kaip po vienerių metų) ir jį už ypatingo statinio garantiniu laikotarpiu paaiškėjusių statybos defektų nepašalinimą praradusiam rangovui.

     Statybos ar statybos dalyvių veiklos patikrinimų metu nustačiusi minėtus pažeidimus Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) teikia informaciją apie juos padariusius asmenis atestavimą atliekančiai organizacijai. Ši ir priima sprendimus dėl veiklos įvertinimo bei kvalifikacijos atestato galiojimo.

     VTPSI kas pusmetį iš anksto planuoja statybos rangovų veiklos patikrinimus ir savo interneto svetainėje skelbia, kurie tokią veiklą vykdantys ūkio subjektai bus tikrinami. Ar tinkamai rangovai atlieka savo pareigas, aiškinamasi ir kiekvieno tiek planinio, tiek ir neplaninio statybos patikrinimo metu.

     Praeitais metais statybos valstybinės priežiūros specialistai atliko du šimtus suplanuotų statybos rangovų veiklos patikrinimų. Tikrinantys konkretaus rangovo veiklą VTPSI pareigūnai jos atitiktį teisės aktų reikalavimams vertina keliuose jo statomuose objektuose. Atlikdami modernizuojamų namų bei ypatingų pastatų statybų patikras, inspektoriai labiausiai domisi statybos darbų kokybe. O kokybė – tai visų statybos dalyvių kvalifikacijos ir atsakingumo rodiklis. Šių patikrų metu rangovai taip pat nepaliekami be dėmesio. Taigi iš viso rangovų veikla praeitais metais buvo tikrinta daugiau kaip tūkstantį kartų. Jau ir šiais metais tokių patikrų skaičius viršija du šimtus.

     Per 2014 metus ir 2015 metų I ketvirtį išaiškinta pusšimtis rangovų, netinkamai vykdžiusių savo pareigas. Statybos darbai buvo atliekami nesilaikant darbo projekto (technologinių sprendinių), nevykdomi statybos techninės priežiūros vadovo į statybos darbų žurnalą įrašyti nurodymai ar VTPSI pareigūnų privalomieji nurodymai. Neretas pažeidimas, kai veikla vykdoma neturint privalomojo rangovo civilinės atsakomybės draudimo. Pasitaiko atvejų, kai rangovas paklūsta statytojui ir pradeda statybos darbus, dar jam nepateikus leidimo statyti statinį.

     Rangovų padaryti pažeidimai nuo šių metų fiksuojami VTPSI įdiegtoje rizikos valdymo informacinėje sistemoje (RVIS). Sistema automatiškai nustatys šių statybos dalyvių rizikingumą ir pasibaigus pusmečiui sudarys tikrintinų rangovų sąrašą. Sąraše atsidūrusių statybos rangovų veikla bus tikrinama dažniau ir išsamiau. Darbo trūkumai neliks nepastebėti ir, netinkamai vykdant Statybos įstatymo nustatytas pareigas, teks susitaikyti su pasekmėmis – Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytomis baudomis, sprendimais dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo ar net panaikinimo.

     Naudojant šiuolaikines medžiagas ir technologijas pastatų remonto ir rekonstravimo darbai jau nebepriklauso nuo metų laiko, juos taip pat galima atlikti ir naudojamuose pastatuose. Nenorėdami patirti nuostolių, pastatų savininkai dažniausiai nestabdo juose vykdomos įprastinės veiklos. Konstrukcijos ardomos ir statomos veikiančios gamybos sąlygomis, greta biurų///įstaigų, prekybos ir paslaugų patalpų, prie pat darbo vietų ar galimo pašalinių žmonių buvimo zonų. Tačiau pastato ar atskirų patalpų naudojimo pagal paskirtį galimybė tokiomis sąlygomis turi būti atsakingai įvertinta rengiant statinio projektą, kad neištiktų „Maximos“ kaimyninėje Latvijoje likimas.

     Projekto rengėjai privalo rekonstravimo ar kapitalinio remonto projekte pateikti informaciją apie esamos būklės (technologijos, statinių, konstrukcijų, įrenginių, inžinerinių tinklų, statinio inžinerinių sistemų techninės būklės) įvertinimą, statinio ir statybos sklypo statybinių tyrinėjimų rezultatus. Atsižvelgiant į juos techninio projekto pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalies sprendiniuose turi būti nurodytos gamybinės ar ūkinės veiklos sustabdymo sąlygos atliekant statybos darbus statinyje. Šie reikalavimai nustatyti statybos techniniame reglamente „Statinio projektavimas“.

     Pagal reglamento nuostatas atsakingai parengtas projektas – sklandžios ir saugios statybos pagrindas. Todėl projektuotojams keliami dideli kvalifikacijos reikalavimai, o ypatingų statinių projektus gali rengti tik nustatyta tvarka atestuoti specialistai. Projektuotojas neturėtų pamiršti Statybos įstatymo nuostatos, kad, pasirašydamas statinio projektą, jis prisiima atsakomybę už projekto atitiktį įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimams.

     Be abejo, ne mažiau svarbu tinkamai įgyvendinti projekto sprendinius statybvietėje. Susidarius nenumatytoms ar neaiškioms situacijoms – atsiradus projekte neįvertintoms apkrovoms, sąlygoms, kliūtims ar esamų konstrukcijų deformacijoms – būtina vėl kreiptis į projektuotojus. Ir patys projektuotojai ypatingo statinio statybos atveju ir bet kokio statinio statybos saugomoje teritorijoje atveju sutarties su statytoju pagrindu privalo atlikti statinio projekto vykdymo priežiūrą. Šią priežiūrą atlikti paskirtas projektuotojas turi pareikalauti rangovo (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojo (kai statyba vykdoma ūkio būdu) sustabdyti statinio statybą ir kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, paaiškėjus statinio projekto ar statybos klaidoms, dėl kurių atsirado statinio ar gretimai esančių statinių avarijos grėsmė.

     Jeigu projekte numatyta riboti statinio ar atskirų jo dalių (patalpų) naudojimą kapitalinio remonto ar rekonstravimo metu, tai statybos darbai nesilaikant šio reikalavimo laikomi neteisėtais.

     Parengtas Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas, papildant  straipsniu „Neteisėta statyba naudojamuose statiniuose“. Jame numatyta, kad statybos darbų vykdymas naudojamame statinyje, kai nėra sustabdyta ūkinė ar kitokia veikla statinyje ar jo dalyje, kai tai numatyta statinio projekte, užtraukia baudą statytojui ir (ar) rangovui fiziniam asmeniui nuo 600 iki 1 500 eurų, juridiniam asmeniui – nuo 800 iki 1 800 eurų. Statinio statybos techninė priežiūra ir vadovavimas statybos darbams tokiomis sąlygomis užtraukia baudą nuo 300 iki 1 000 eurų.

     Daugiabučių modernizavimo proceso sparta džiugina, pastebimai gerėja statybos darbų kokybė. Tačiau vis dar kartkartėmis Aplinkos ministeriją pasiekia ir ne patys gražiausi atsiliepimai apie rangovų požiūrį į atliekamą darbą. Sakoma, šaukštas deguto ir statinę medaus pagadina. Šįkart tuo degutu tapo Jonavoje Girelės gatvėje esančio daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą įgyvendinanti uždaroji akcinė bendrovė „Verslo bitė“.

     Jonavos rajono savivaldybės meras neatsigina gyventojų skundų dėl šio statybos rangovo nekokybiškai atliekamų darbų. Kad gyventojai teisūs, įsitikino ir statybvietėje pabuvoję savivaldybės administracijos atstovai. Jie surašė ilgą sąrašą paprasta akimi matomų trūkumų. Netinkamai sudurtos stogo apšiltinamosios medžiagos plokštės, nesuklijuotos tarpusavyje viršutinio sluoksnio laminuotos plokštės, jos subadytos kaiščiais, nepaisant hidroizoliacinio sluoksnio, naudotos skirtingų gamintojų medžiagos – neaišku ar reikiamų savybių. Ne ką geriau atrodo ir fasadai. Nesilaikoma jų apšiltinimo darbų technologijos (sutampa beveik visos vertikalios siūlės, neteisingas ir nepakankamas plokščių sutvirtinimas, per dideli tarpai), neteisingai sumontuoti, o kai kur ir netinkamai parinkti cokolio profiliai ir kt.

     Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) Kauno skyriaus pareigūnai, patikrinę šį modernizuojamą namą, nustatė pažeidimų. Statinio statybos vadovui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, rangovui įteiktas privalomasis nurodymas iki gegužės 21 d. pateikti fasado šiltinamųjų sluoksnių tvirtinimo ir stogo hidroizoliacijos bei šiltinamųjų sluoksnių projektinius sprendinius.

     Šiuo metu statytojo reikalavimu statybos darbai modernizuojamame name sustabdyti.

     VTPSI griežtai kontroliuos, kad nesutvarkius projektinės dokumentacijos statyba nebūtų tęsiama. Už nekokybiškai atliktus darbus teks atsakyti ir rangovui. Nustačius, kad statybos techninis prižiūrėtojas netinkamai vykdė savo pareigas, jis taip pat neišvengs atsakomybės. Informacija apie pažeidimus bus perduota Statybos produkcijos sertifikavimo centrui, prašant atitinkamai įvertinti atestuotų specialistų ir rangovo veiklą.

     Gegužės 19 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) priėmė Latvijos statybos kontrolės institucijos vadovą Peterį Drukį. Vizito tikslas – susipažinti su statybos valstybinės priežiūros sistema Lietuvoje ir galimybėmis gerąją praktiką pritaikyti savo šalyje.

     Latvijos statybos valstybinės kontrolės biuras įkurtas 2014 metais, po „Maximos“ pastato griūties Rygoje. Iki tol keletą metų, panaikinus anksčiau veikusią statybą kontroliuojančią įstaigą, statybos priežiūra buvo vykdoma tik savivaldybių lygmeniu. Naujoji institucija iš esmės dar tik ieško savo kelio. Šiais metais jai pradėjęs vadovauti P. Drukis nusiteikęs ne viską pradėti nuo nulio, o pasinaudoti Lietuvos, Estijos ir kitų šalių patirtimi, kuriant latviškąjį statybos valstybinės priežiūros modelį.

     VTPSI viršininkė Laura Nalivaikienė svečiui pristatė Lietuvos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros teisinę bazę, VTPSI funkcijas, įgyvendinamus projektus, pasiektus rezultatus, veiklos prioritetus bei siekius.

     Ypač didelį kaimyninės šalies institucijos vadovo susidomėjimą sukėlė VTPSI veikloje naudojamos informacinės sistemos, teikiamos elektroninės paslaugos. Svečias pripažino, kad Latvijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos laukia ilgi įtempto darbo metai, lygiuojantis į Lietuvos pažangą šioje srityje. Dėl to pageidautų tolesnio glaudaus abiejų institucijų bendradarbiavimo.

     Susitarta, kad toks vizitas – ne paskutinis. L. Nalivaikienė pažadėjo patarimų iš patirties statybos valstybinės priežiūros teisinės bazės formavimo, informacinių sistemų diegimo klausimais.

     Latvijos statybos valstybinės kontrolės biuro direktoriaus P. Drukio pristatyta dabartinė situacija šalies statybos reglamentavimo ir priežiūros srityse ir siekiami tikslai taip pat patvirtina teisingą VTPSI įgyvendinamų projektų veiklos efektyvumui gerinti pasirinkimą.

     Planavimo organizatorių pateikiamų tikrinti teritorijų planavimo dokumentų (TPD) skaičius per metus sumažėjo daugiau kaip trečdaliu (36,5 proc.). Tai nustatė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI), atlikusi su teritorijų planavimo valstybine priežiūra susijusios veiklos per šių metų pirmąjį ketvirtį analizę ir rezultatus palyginusi su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu.

     VTPSI teritorinių skyrių specialistai per 2015 metų I ketvirtį patikrino 48 TPD, pradėtus rengti po naujos Teritorijų planavimo įstatymo (TPĮ) redakcijos įsigaliojimo 2014 m. sausio 1 d. Pagal anksčiau galiojusio TPĮ nuostatas pradėtų rengti dokumentų tikrinti pateikta 513. Šie TPD – tai savivaldybės ir vietovės lygmens bendrieji planai, vietovės lygmens detalieji planai, taip pat savivaldybės ir vietovės lygmens specialieji planai, išskyrus žemėtvarkos ir miškų tvarkymo schemas, kaimo plėtros žemėtvarkos projektus.

     Tokie atliktos analizės rezultatai rodo, kad naujojo TPĮ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos sėkmingai prigijo ir statybas planuojančių gyventojų dalia akivaizdžiai lengvėja. Naujojo reglamentavimo taikymas praktikoje leidžia išvengti TPD rengimo rūpesčių.

     Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą žemės sklypų detalieji planai nerengiami, mažiausia planuojama teritorija – kvartalas. Taip pat numatyta galimybė žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, vykdyti statybą, atitinkančią savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius. Tokiu atveju norint teisėtai vykdyti statybą pakanka vadovautis šio plano sprendiniais ir Statybos įstatymo nuostatomis.