Praeitą savaitę pakeistas statybos techninis reglamentas „Statybą leidžiantys dokumentai“. Nuo kitų metų galiosiančios naujosios reglamento nuostatos leis patogiau formuoti elektroninį projektą, reikalingą pateikti kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą (SLD), pildyti kitus elektroninius dokumentus. Triskart padidinta leistina maksimali į elektroninę laikmeną įrašomos rinkmenos talpa. Unifikuoti ir aiškiau išdėstyti dokumentų formų rekvizitai, formos pritaikytos naudoti modernizuojamoje Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“.

     Apie „Infostatybą“, tikriausiai, nėra girdėjęs tik retas su statybomis susidūręs šalies gyventojas. Praeitais metais daugiau kaip 60 proc. (apie 50 tūkstančių) visų su statyba susijusių prašymų buvo pateikta nuotoliniu būdu – trečdaliu daugiau nei 2013 metais. Tačiau įpratusiems tiesiogiai bendrauti su dokumentus priimančiais ir išduodančiais įstaigų specialistais vis dar atrodo, kad tiesioginis būdas patikimesnis. Gaištamas laikas, patiriamos išlaidos kelionėms, kai reikalus galima sutvarkyti prisėdus prie kompiuterio namuose. Tereikia internete nurodyti adresą www.planuojustatyti.lt ir pasirinkti pageidaujamą gauti paslaugą.

     Šiuo metu fiziniams ir juridiniams asmenims atstovaujantys fiziniai asmenys gali naudotis 16 elektroninių paslaugų. Nuotoliniu būdu galima pateikti prašymą:

- informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių projektavimą;

- pritarti numatomam statinių projektavimui;

- išduoti leidimą statyti naują statinį / rekonstruoti statinį / atnaujinti (modernizuoti) pastatą;

- išduoti SLD kito statytojo vardu;

- išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui;

- išduoti leidimą tęsti sustabdytą statybą;

- panaikinti SLD galiojimą;

- išduoti pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių;

- išduoti pažymą apie statinio nugriovimą;

- išduoti statybos užbaigimo aktą;

- patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą;

- leisti atlikti statinio konservavimo darbus;

- pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą;

- ištaisyti klaidas dokumentuose.

     Taip pat sudaryta galimybė per „Infostatybą“ pateikti privalomą pranešimą apie statybos pradžią, rangovo ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą ir pranešti apie galbūt savavališką statybą.

     Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nuolat siekia gerinti gyventojams ir verslo subjektams teikiamų statybos srities viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą, jų kokybę. Šiuo metu inspekcija vykdo „Infostatybos“ modernizavimo projektą. Įgyvendinus Europos Sąjungos remiamą projektą, bus dar paprasčiau naudotis elektroninėmis paslaugomis, pagerės jų kokybė. Padidės ir statybos dokumentų išdavimo procese dalyvaujančių institucijų galimybės bendradarbiauti elektroniniu būdu.

     Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) šiemet jau daugiau kaip du šimtus kartų tikrino, kaip techniniai prižiūrėtojai atlieka savo pareigas. Vien dėl atnaujinamų (modernizuojamų) pastatų statybos techninę priežiūrą vykdančių specialistų veiklos surašyta pusantro šimto patikrinimo aktų. Džiugu, kad tokių, kuriuose užfiksuota pažeidimų, nedaug – apie 7 proc.

     Pagal praeitų ir šių metų patikrinimų rezultatus galima daryti išvadą, kad statybos techniniai prižiūrėtojai atsakingiau žiūri į savo darbą. 2014 metais nustatyta vieno iš vienuolikos (9 proc.) šių statybos dalyvių veiklos trūkumų. Už statinio statybos techninės priežiūros reikalavimų pažeidimus surašyta 16 administracinių teisės pažeidimų protokolų. Apie reikšmingus pažeidimus VTPSI informavo ir specialistų atestavimą atliekančią organizaciją. Šios sprendimu buvo sustabdytas dviejų techninių prižiūrėtojų kvalifikacijos atestatų galiojimas, dviem – pareikštas įspėjimas, į vieno techninio prižiūrėtojo padarytus pažeidimus bus atsižvelgta vertinant jo veiklą ateityje. Šiemet administracinę atsakomybę už netinkamą techninės priežiūros vykdymą kol kas teko taikyti tik trims šios srities specialistams. Didžiausia bausmė – atestato galiojimo sustabdymas ar panaikinimas – dar niekam neskirta. Tačiau techniniams prižiūrėtojams nereikėtų pamiršti, kad reikalavimai jiems keliami dideli. Neatsakingai atliekant savo pareigas galima sulaukti ne tik piniginės baudos, bet ir kuriam laikui netekti teisės vykdyti tokią veiklą. Be to, ir užbaigus statinio statybą, statinio statybos techniniam prižiūrėtojui kartu su projektuotoju ir rangovu Civilinio kodekso nustatyta tvarka gali tekti pasidalyti atsakomybę už statinio sugriuvimą ar per garantinį terminą nustatytus defektus. Todėl šių statybos dalyvių veiklos griežta kontrolė – tai ir nepageidaujamų padarinių prevencija.

     Nors VTPSI ypatingą dėmesį skiria atnaujinamų (modernizuojamų) pastatų statybos darbų kokybei ir ją užtikrinti privalančių statybos techninių prižiūrėtojų veiklai, šiais metais taip pat numatyta suaktyvinti statybos techninės priežiūros kontrolę ir nemodernizuojamuose statybos objektuose. Vieno patikrinimo metu bus atliekamos patikros daugiau nei viename to paties techninio prižiūrėtojo prižiūrimame statybos objekte. Ypač bus domimasi, kaip kai kurie specialistai statybos techninę priežiūrą sugeba vykdyti daugiau kaip dešimtyje skirtingose vietovėse statomų statinių.

     Statybvietėje tikrasis šeimininkas turi būti rangovo paskirtas statybos darbų vadovas. Jis privalo užtikrinti, kad statybininkai darbus vykdytų pagal projektą ir kokybiškai, kad būtų naudojami projekte numatyti statybos produktai. Tačiau, kaip rodo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) pareigūnų šių metų gegužę atliktų patikrinimų rezultatai, dar kai kurie statybos darbų vadovai savo pareigas atlieka ne itin stropiai.

     VTPSI Šiaulių skyriaus specialistai nustatė, kad modernizuojamo namo sienoms šiltinti panaudota plonesnė putplasčio plokštė, nei numatyta projekte. Tai reikšmingas pažeidimas, susijęs su svarbiausiu pastatų atnaujinimo (modernizavimo) programos tikslu – energinio efektyvumo didinimu. Dėl to statybos darbų vadovui surašytas administracinio teisės pažeidimo (ATP) protokolas ir dėl jo veiklos įvertinimo kreiptasi į Statybos produkcijos sertifikavimo centrą. Inspektoriams įkliuvo ir vienas nepareigingas rangovas – jis nustatyta tvarka VTPSI nepranešė apie pasikeitusį statybos darbų vadovą. Už šio reikalavimo neįvykdymą rangovui taip pat surašytas ATP protokolas ir gresia bauda.

     Nemalonumų turės ir Marijampolės apskrityje veiklą vykdančio rangovo paskirtas statybos darbų vadovas. Jo vadovaujami statybininkai modernizuojamame name nekokybiškai sutvarkė angokraščius, ir jis pats nepaiso statybos darbų žurnale įrašytų techninio prižiūrėtojo pastabų, nesilaiko šio statybos vykdymo dokumento pildymo tvarkos.

     Vilniuje dėl statybos darbų vadovo neatsakingumo nukentės techninis prižiūrėtojas, nepakankamai kontroliavęs statybos darbų kokybę. Dėl namo atnaujinimo darbų technologijos pažeidimų (netinkamo palangių montavimo) jam surašytas ATP protokolas.

     Šiuo metu statybininkai triūsia 593 modernizuojamuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Bent po kartą VTPSI pareigūnai apsilankė 426 namų statybvietėse, 2015 metais patikrintas 201 modernizuojamas namas. Šiais metais VTPSI sudarytos statybos užbaigimo komisijos išdavė 102 atnaujintų daugiabučių statybos užbaigimo aktus.

     2015 metais statybos dalyviams surašyta 13 administracinio teisės pažeidimo protokolų. Dėl vieno statybos dalyvio (statybos darbų vadovo) veiklos įvertinimo kreiptasi į Statybos produkcijos sertifikavimo centrą. Paskirta baudų už 906 eurus.

     Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) sudaryta šių metų sausio pradžioje įvykusios pastato Vilniaus g. 35, Vilniuje, avarijos tyrimo komisija birželio 5 d. baigė darbą. Išnagrinėjusi pastato dalies griūties aplinkybes, statinio rekonstravimo projekto sprendinius, statybos vykdymo dokumentus, statybos dalyvių paaiškinimus ir atsižvelgdama į ekspertų išvadas, komisija įvardijo avarijos priežastis. Avarijos tyrimo akte konstatuota, kad rekonstruojamo pastato dalies griūtį lėmė tiek projekto trūkumai, tiek ir technologiškai neteisingai vykdomi statybos darbai. Pripažinta, kad įtakos galėjo turėti ir tuo laikotarpiu vyravusios meteorologinės sąlygos.

     Rengiant statinio projektą nebuvo atlikti visi būtini inžineriniai geologiniai tyrinėjimai – nenustatyti pamatų parametrai ir jų techninė būklė, grunto mechaninės ir fizinės savybės. Darbo projekte neįvertinta rekonstruojamos pastato dalies sienų būklė ir nenumatytos jų stiprinimo priemonės. Šie ir kiti projektinės dokumentacijos trūkumai, tikėtina, būtų ištaisyti, jei būtų nustatyta tvarka atlikta šiuo atveju privaloma darbo projekto konstrukcinės dalies ekspertizė.

     Statybos darbai buvo vykdomi nesilaikant projekto sprendinių. Siekiant įrengti projekte numatytą rūsį padidinant esamų pamatų aukštį, gruntas buvo iškart iškastas iki 2,7–3,3 m gylio nuo buvusių grindų lygio, nors pagal projektą grunto kasimo ir pamatų gilinimo bei sutvirtinimo darbai turėjo būti atliekami keliais etapais ir tam tikromis atkarpomis.

     Nepaisant projekte nurodytos darbų technologijos, iškasus gruntą pastato viduje žemiau esamo pamato pado ir pradėjus pamatų atkasimo darbus pastato išorėje, pamatai neteko atramos ir sugriuvo kartu su dalimi pastato sienų. Taip įvyko dar ir dėl to, kad sienų mūras atitrūkimo vietoje nebuvo sujungtas pagal mūro konstrukcijų sujungimo reikalavimus. Prie visų avariją lėmusių aplinkybių galėjo prisidėti ir papildomą neigiamą poveikį sukelti atmosferinės sąlygos – prieš tai keletą dienų lijo, krito šlapdriba. Komisija daro prielaidą, kad kritulių vanduo iškasoje galėjo paplauti pamatą.

     Dėl pastato avarijos patirti rangovo nuostoliai didžiuliai – apie 100 tūkst. eurų. Tačiau kaltę turi prisiimti ne tik rangovas, bet ir projektuotojai dėl nekokybiško projekto, ir subrangovai, dirbę nesilaikydami projekto sprendinių, ir projekto vykdymo bei statybos techninę priežiūrą netinkamai atlikę specialistai.

     VTPSI, atsižvelgdama į avarijos tyrimo komisijos nustatytus pažeidimus statinio projekto rengimo ir statybos vykdymo stadijose, už juos atsakingiems asmenims taikys administracinio poveikio priemones. Taip pat informacija apie netinkamai savo pareigas vykdžiusius statybos dalyvius, prašant įvertinti jų veiklą, bus perduota atestavimą atliekančioms organizacijoms.

     Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigaliosiantis pakeistas statybos techninis reglamentas „Statybos užbaigimas“ nustato aiškius statybos užbaigimo procedūrų terminus, institucijų įgaliotų pareigūnų sprendimų priėmimo elektroniniu būdu galimybę, statytojo teisę pateikti alternatyvius dokumentus. Naujos ar patikslintos reglamento nuostatos padės sumažinti į statybos užbaigimo komisijas savo atstovus deleguojančių institucijų administracinę naštą, o statytojas galės nuotoliniu būdu stebėti jo prašymo nagrinėjimo eigą.

     Siekiant supaprastinti statybos užbaigimo komisijų organizavimą, kiekvienoje apskrityje bus sudaryta viena nuolat veikianti ne vardinė komisija. Į šią komisiją numatyta įtraukti įvairių sričių subjektus, kad jų paskirti atstovai galėtų atlikti visas būtinas bet kurio statinio statybos užbaigimo procedūras.

     Naujosios reglamento nuostatos ypač palankios besinaudojantiems per informacinę sistemą „Infostatyba“ teikiamomis paslaugomis. Nuosekliau išdėstyti visi būtini prašymo išduoti statybos užbaigimo aktą ar patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą pateikimo žingsniai, aiškiai nurodyti privalomi pateikti dokumentai. Nuotoliniu būdu pateikęs prašymą asmuo tą pačią dieną bus informuotas apie jo užregistravimą. Po 3 darbo dienų bus pranešta, ar, patikrinus pateiktų dokumentų atitiktį reglamento reikalavimams, prašymas priimtas ar atmestas. Šiuo atveju bus nurodyti trūkumai.

     Priėmus prašymą, subjektams, kurių atstovai turi dalyvauti statybos užbaigimo komisijos darbe, paraiškos išsiunčiamos automatiškai, o jų paskirtiems asmenims suteikiama prieiga IS „Infostatyba“ susipažinti su prie prašymo pridėtais dokumentais. Komisija darbą turės pradėti ne vėliau kaip po 5 darbo dienų nuo paskutinio komisijos nario delegavimo, nebent statytojas pageidautų vėlesnės datos, o užbaigti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Pastatų atnaujinimo (modernizavimo) atveju statybos užbaigimo aktas turės būti pasirašytas ar pranešta apie atsisakymą pasirašyti, nurodant priežastis, per 5 darbo dienas nuo komisijos darbo pradžios.

     Pasirašytas aktas laikomas galiojančiu, kai jis užregistruojamas IS „Infostatyba“. Aktą (elektroninį dokumentą) prašymo pateikėjas galės nuotoliniu būdu gauti iš IS „Infostatyba“, jei prašymas pateiktas nuotoliniu būdu. Taip pat aktas gali būti išsiunčiamas prašymo pateikėjui prašant el. paštu arba išduodamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos padalinyje (įrašomas į prašymo pateikėjo el. laikmeną).

     Reglamente nurodyti pranešimai teikiami nuotoliniu būdu tik tais atvejais, kai prašymas išduoti statybos užbaigimo aktą ar patvirtinti deklaraciją bus pateiktas nuotoliniu būdu. Pateikęs prašymą tiesiogiai, informaciją apie jo nagrinėjimo eigą pateikėjas galės gauti tiesiogiai, raštu, telefonu, el. paštu ar kitu būdu.

Šiandien Aplinkos ministerijoje surengtoje metinėje daugiabučių modernizavimui skirtoje konferencijoje įvertintas ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) indėlis į šį procesą. Aptarus modernizavimo eigą ir rezultatus, svarbiausias problemas ir jų sprendimo būdus, siekiant užtikrinti modernizavimo darbų kokybę, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas ir viceministrė Daiva Matonienė įteikė apdovanojimus ir padėkas aktyviausiems daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos dalyviams. Greta Būsto energijos taupymo agentūros darbuotojų apdovanotas ir būrys statybos valstybinę priežiūrą modernizuojamuose namuose vykdančių VTPSI specialistų:

            Ramūnas Šablauskas, Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas;

            Ramūnas Grigaitis, Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas;

            Vanda Tomaševska, Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus  vyriausioji specialistė;

            Eugenijus Paliliūnas, Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas;

            Arūnas Tubinas, Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas;

            Rimantas Pikturna, Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas;

            Renata Petrovienė, Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė;

            Gintautas Sabeckas, Tauragės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vedėjas;

            Laimonas Martišauskis, Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas;

            Galina Vasiliauskienė, Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė;

            Vincas  Striūga,  Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas;

            Julita Kairiūkštienė, Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė;

            Ieva Tomkevičiūtė, Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė;

            Edmundas Danilevičius,  Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas;

            Rimas Saldis, Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas;

            Regina Šolienė, Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė;

            Artūras Ramanauskas, Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas;

            Nijolė Kiminienė, Tauragės  teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė;

            Gedeminas Jankauskas,  Tauragės  teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistas;

            Danutė Skarbalienė, Tauragės  teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė;

            Jonas Sutkaitis, Tauragės  teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas;

            Antanas Gelumbickis, Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas;

            Vidmantas Simanavičius, Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas.

Birželio 14-oji – Pasaulinė kraujo donorų diena. Būrys inspekcijos darbuotojų Vilniuje atsiliepė į Kraujo centro kvietimą tapti neatlygintinais kraujo donorais. Tokiu būdu praeitą penktadienį inspekcija paminėjo artėjančią kraujo donorų dieną ir keliais kraujo lašeliais papildė patį reikalingiausią ir brangiausią pasaulio banką – gyvybės banką.

     Vykdant teismų sprendimus dėl savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą (SLD) padarinių šalinimo, valstybei atstovauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI). Kai asmuo, kurį teismas įpareigojo pašalinti statybos padarinius, per nustatytą terminą neįvykdo teismo sprendimo, VTPSI organizuoja statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus. Šiemet iki vasaros pradžios priverstinai nugriauti šešių statytojų neteisėtai statyti statiniai, už griovimo darbus rangovams sumokėta 43,17 tūkst. eurų.

     Vienas iš minėtų šešių statytojų kurtą nekilnojamąjį turtą prarado ne dėl savo kaltės. Labanoro regioniniame parke nebaigti statyti du statiniai – gyvenamasis namas ir pirtis – nugriauti, teismui pripažinus piliečiui Ž. R. Ignalinos rajono savivaldybės išduotus jų SLD neteisėtais.

     Kitose bylose atsakovais buvę asmenys dėl to, kad statybas vykdė savavališkai, nepasirūpinę būtinais dokumentais, taip pat nesulaukė teismo užtarimo.

     Merkio ichtiologiniame draustinyje, Varėnos rajone, neturėdama privalomojo SLD, pirties pamatus paklojusi gyventoja J. D. buvo teismo įpareigota juos išardyti ir sutvarkyti statybvietę. Jai sprendimo neįvykdžius, šiuos darbus organizavo VTPSI.

     Sulyginti su žeme ir vieno juridinio asmens savavališkai pradėto statyti dvibučio gyvenamojo namo pamatai Avižienių seniūnijoje, Vilniaus rajone.

     Tokio pat likimo sulaukė du pastatai Vilniaus rajono Pagirių kaime, statytojui S. I. per nustatytą terminą neįvykdžius įsiteisėjusio teismo sprendimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.

     Organizuojant priverstinį nelegalios tvoros griovimą Žvėryne, savininkas didžiąją jos dalį suskubo nusigriauti pats, beliko pašalinti tik kelis stulpelius. Šis savavališkos statybos atvejis ypatingas tuo, kad tvora buvo įrengta valstybinėje žemėje, Vilniaus miesto istorinėje dalyje.

     Didelių nuostolių patyrė kitas Vilniaus gyventojas, nugriovus jo savavališkai pastatytą dvibutį gyvenamąjį namą sodininkų bendrijoje „Verkiai“, Verkių regioninio parko teritorijoje. Nors statytojas turėjo galimybę pastatą įteisinti – per tam tikrą laiką parengti namo projektą ir gauti SLD, jis to nepadarė. Prasidėjo ilgai užtrukę teismų procesai, buvo pasirašyta ir taikos sutartis. Tačiau statytojui neįvykdžius šios sutarties sąlygų, pastatas nugriautas.

     Savavališkos ir pagal neteisėtai išduotus SLD statybos padariniams šalinti naudojamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos. Griovimo darbų išlaidos išieškomos iš atsakovų – statybas neteisėtai vykdžiusių asmenų.

     Nuo savavališkos statybos nustatymo ar statinio SLD pripažinimo negaliojančiu fakto iki teismo sprendimo įvykdymo – ilgas ir sudėtingas kelias. Ypač ilgai tęsiasi teismų procesai, žmonės naudojasi teise skųsti sprendimus. Didelę įtaką turi ir antstolių, vykdančių jiems pavestas funkcijas, aktyvumas. Tačiau tokia kraštutinė padarinių šalinimo priemonė turėtų atgrasyti gyventojus savavališkai vykdyti statybas. Daug paprasčiau ir pigiau laiku pasirūpinti reikalingais statybos dokumentais ir pagal juos statyti.

     Kad negalima tik savo nuožiūra pasirinkti butui priklausančio balkono įstiklinimo konstrukcijos, rėmo spalvos, perdažyti fasadą ar jo dalį, jau žino kone visi miestų daugiabučių namų gyventojai. Tačiau ne visada kreipiasi į savivaldybės architektus, norėdami pritvirtinti įvairią įrangą ant daugiabučio namo sienos ar stogo. Manoma, kad jeigu nepertvarkomos pastato laikančiosios konstrukcijos, tai jo paprastojo remonto darbams jokių leidimų nereikia. Bet yra ir susipažinusių su reikalavimais ar tiesiog neabejingų pastatų architektūrai piliečių. Dėl savavališkai atliktų pastato išvaizdą keičiančių paprastojo remonto darbų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos gauna skundų. Iš tikrųjų visiems turėtų rūpėti, kad vienas ar kitas pastatas nebjaurotų miesto veido.

     Įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado, šlaitinio stogo ar ant pastato plokščiojo stogo, kai jos iškyla daugiau kaip 1 m virš plokščiojo stogo parapeto, laikomi pastato išorės išvaizdą keičiančiais darbais.

     Statybos techninio reglamento „Statybą leidžiantys dokumentai“ reikalavimas gauti rašytinį pritarimą paprastojo remonto aprašui taikomas mieste (daugiau kaip 3000 gyventojų turinčios gyvenamosios vietovės) remontuojamiems daugiabučiams namams ir visuomeniniams pastatams (išskyrus I grupės nesudėtingo pastato paprastąjį remontą), kai keičiama jų išvaizda. Toks statybą leidžiantis dokumentas (SLD) privalomas ir tuo atveju, jei pastatas yra konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Išimtis – kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti, tada SLD nebūtinas. Kitais atvejais minėti remonto darbai be SLD įvardijami savavališka statyba su visomis su tuo susijusiomis pasekmėmis.

     Taigi, siekdami komfortiško klimato patalpose, daugiabučių gyventojai ar visuomeninių pastatų savininkai (naudotojai) savavališkai ant pastato sienos pritvirtinę kondicionierių ar daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto iškėlę židinio dūmtraukį, gali sulaukti nemalonumų. Už neypatingo statinio savavališką paprastąjį remontą Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato baudą nuo 57 iki 144 eurų, ypatingo pastato (20 m ir aukštesni, bendras plotas didesnis kaip 2 000 m² ir kt.) – nuo 289 iki 579 eurų.

     Nenorint patirti nuostolių, tereikia pasirūpinti paprastojo remonto aprašu, kurį gali pasirengti pats statytojas. Šį aprašą sudaro aiškinamasis raštas, esamo pastato fasado (-ų) ir (ar) šlaitinio stogo spalvotos nuotraukos bei numatoma statinio išorės vizualizacija (spalvotos nuotraukos, brėžiniai ar kita). Paprastojo remonto aprašas kartu su prašymu išduoti rašytinį pritarimą jam pateikiamas savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu per „Infostatybą“ arba tiesiogiai. Kad būtų išvengta neigiamo atsakymo, patartina dar rengiant aprašą pasikonsultuoti su savivaldybės architektu dėl sprendinių, kurie nekenktų pastato išvaizdai.

     Ne tik per arti sklypo ribos pastatyta malkinė ar pavėsinė sukiršina kaimynus. Gretimame sklype sulapojus medžiams, krūmams, ūgtelėjus gyvatvorei, jų metamas šešėlis ar į svetimą žemę įsiraususios šaknys taip pat kelia šios žemės savininko nepasitenkinimą. Tuomet, dažnai net nepabandžius su kaimynu pasikalbėti, nuoskauda dėl pažeistų teisėtų interesų išsilieja skunduose įvairioms institucijoms. Jų gauna ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Tik išspręsti problemą tai nepadeda.

     Projektuojant naują namą, želdinių atstumai iki sklypo ribų, kaip namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai, numatomi pagal statybos techninį reglamentą „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Reglamente nustatyti minimalūs medžių ir krūmų sodinimo atstumai nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos yra tokie: krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m; žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, – 2 m; kitų medžių – 3 m. Formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m. Beje, reglamentuoti ir leistini atstumai tarp želdinių (medžių, krūmų) ir statinių elementų, siekiant užtikrinti statinių mechaninį atsparumą ir pastovumą. Pavyzdžiui, atstumas nuo medžio kamieno iki pastato išorinės pusės turi būti ne mažesnis kaip 5 m, krūmo – 1,5 m, medžių atstumas iki požeminių vandentiekio šilumos tinklų, jėgos ar elektroninių ryšių kabelių – ne mažesnis kaip 2 m.

     Tačiau, kai namo statyba yra užbaigta,  privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, sklypo savininkas ar valdytojas turi teisę tvarkyti savo nuožiūra. Svarbiausia – nepažeisti kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų. Taip nustato Želdynų įstatymas. Analogiška ir Žemės įstatymo nuostata – žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

     Ginčas dėl to, ar želdiniai pasodinti nepažeidžiant kaimynų interesų, gali būti sprendžiamas tik civiline tvarka, nes želdinių priežiūra privačiose valdose nepriskirta jokiai institucijai. Gretimo sklypo savininkui nepaisant teisėtų pretenzijų ir nesiekiant susitarimo, belieka vienas kelias – kreiptis į teismą.

     Statybą reglamentuojančių teisės aktų kaita piktina gyventojus ir statybos verslo atstovus, nors dažniausiai tai susiję su statybų teisinės aplinkos gerinimu, administracinės naštos mažinimu. Nuo 2010 metų vis tobulinamas statybos techninis reglamentas „Statybą leidžiantys dokumentai“, numato daugiau atvejų, kai nesudėtingą statinį galima statyti be savivaldybės administracijos išduodamo statybą leidžiančio dokumento (SLD). Pakanka paisyti trečiųjų asmenų teisėtų interesų ir įstatymais nustatytų ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimų.

     Neprivaloma rengti projektą ir gauti SLD, norint kaime pasistatyti naują ar rekonstruoti esamą nesudėtingą statinį, pavyzdžiui iki 80 kv. m bendrojo ploto ir ne didesnio kaip 8,5 m aukščio gyvenamąjį namą ar ūkinį pastatą. Tik tuo atveju, jei tokį II grupės nesudėtingą statinį numatoma statyti  konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugoma teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, reikalingas rašytinis pritarimas supaprastintam statybos ar rekostravimo projektui. Kaime ar mieste planuojamo statyti pastato, kurio plotas iki 50 kv. m, o aukštis ne didesnis kaip 5 m, SLD reikėtų pasirūpinti tik tuomet, jei tai būtų  kultūros paveldo objekto teritorija ar kultūros paveldo vietovė.

     Tokios pat taisyklės taikomos ir nesudėtingų inžinerinių statinių – inžinerinių tinklų, įvairių užtvarų, atraminių sienučių, susisiekimo komunikacijų, inžinerinių statinių paviršinio vandens telkiniuose ir kitų inžinerinių statinių – statybai. Pasitikrinti, ar planuojamas statyti inžinerinis statinys priskirtinas nesudėtingų statinių kategorijai, galima pagal statybos techniniame reglamente „Nesudėtingi statiniai“ nurodytus parametrus.

     Gyventojai dažnai mano, kad jeigu jau nereikia nei statinio projekto, nei SLD, tai galima statyti atsižvelgiant tik į savo poreikius. Tačiau Statybos įstatymas nurodo, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Taigi negali būti pabloginta kitų statinių esama techninė būklė, užkirsta galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius bei gatves, naudotis inžineriniais tinklais. Būtina nepažeisti gaisrinės saugos reikalavimų, išsaugoti gamtos ir kultūros vertybes, vertingus želdinius, hidrotechnikos statinius ir melioracijos įrenginius, apsaugoti orą, vandenį, dirvožemį ar gilesnius žemės sluoksnius nuo taršos ir kt. Statant valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto rašytinį sutikimą ar susitarimą, o bendrąja daline nuosavybe valdomame sklype – bendraturčio sutikimą.

     Dažniausiai statytojams iškyla problemų su kaimynais ar valstybės institucijomis dėl to, kad nesilaikoma reglamentuoto minimalaus statinio atstumo iki sklypo ribų ar pažeidžiamos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Prieš statant statinį nepasidomima, ar nėra nustatytų žemės naudojimo apribojimų. Jeigu statinio SLD ir neprivalomas, būtina naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį bei naudojimo būdą ir laikytis nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Taigi, informaciją apie taikomas ar panaikintas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas galima sužinoti gavus aktualų Nekilnojamojo turto registro išrašą su žemės sklypo duomenimis.

     Tais atvejais, kai savivaldybės administracijos išduodamas SLD neprivalomas, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, būtini šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Bet jeigu jie per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, tokie sutikimai jau neprivalomi. Ši nuostata netaikoma tik statybos valstybinėje žemėje atveju.

     Šiais metais savivaldybių administracijos jau išdavė 517 leidimų atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius namus, kai per visus 2014 metus – 546. Lyginant praeitų ir šių metų  pirmuosius pusmečius – šiemet leidimų išduota triskart daugiau. Šiais laikotarpiais modernizuojamų namų statybviečių, kuriose vykdomi darbai, skaičius skiriasi taip pat kone trigubai. Nors ir pernai, ir šiemet per pirmąjį metų pusmetį statybos inspektoriai patikrino maždaug tokią pačią dalį (apie 70 proc.) visų modernizuojamų namų, prie kurių triūsia statybininkai, tačiau šiais metais jiems teko aplankyti dvigubai daugiau statybviečių. Beveik tiek pat padaugėjo ir statybos užbaigimo procedūrų – per 2014 metų pirmąjį pusmetį surašyta 70 atnaujintų namų statybos užbaigimo aktų, šiemet – 132.

     Birželį atliktos statybos patikros 78 modernizuojamuose daugiabučiuose namuose. Patikrinta ir šių namų statybos techninių prižiūrėtojų veiklos atitiktis teisės aktų reikalavimams. Reikšmingų pažeidimų jų darbe nenustatyta.

     Inspekcijos Vilniaus skyriaus statybos valstybinės priežiūros pareigūnai dviem statybos dalyviams – rangovui ir statytojui – surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus. Rangovas vykdė stogo įrengimo darbus ne pagal projekte nurodytą technologiją. Taip pat jis neturėjo visų privalomų dokumentų, projekto sprendinių pakeitimų nustatyta tvarka nefiksavo statybos darbų žurnale. Informacija apie rangovo padarytus pažeidimus perduota atestaciją atliekančiam Statybos produkcijos sertifikavimo centrui. Statytojui protokolas surašytas dėl to, kad nevykdė jam teisės aktų nustatytos prievolės – nepranešė inspekcijai apie rangovo bei pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą.

     Ne tokius reikšmingus pažeidimus padarę penki statybos dalyviai iš inspekcijos Vilniaus, Kauno ir Panevežio skyrių inspektorių gavo privalomuosius nurodymus pašalinti nustatytus konkrečius trūkumus. Kiti į pastabas sureagavo nedelsiant ir jokių papildomų veiksmų pareigūnams atlikti nereikėjo.

     Daugiausiai šiuo metu darbo turi Kauno, Utenos ir Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriai, nes jų prižiūrimose teritorijose modernizuojamų namų, kuriuose vykdomi statybos darbai, daugiausiai – atitinkamai 94, 92 ir 87.

     Liepos 6-osios vakare pastebėta įsibrovimo į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) interneto svetainę www.vtpsi.lt požymių. Vienas iš privačių konsultavimo paslaugas teikiančių verslininkų suskubo tuo pasinaudoti ir pasisiūlė tarpininkauti tarp interesantų ir inspekcijos, aiškinant teritorijų planavimą ir statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų taikymą, sprendžiant konkrečias gyventojų problemas šiose srityse. Be to, savo įmonės tinklalapyje šį incidentą netruko susieti su neseniai patvirtinta privalomą nekilnojamojo turto registravimą numatančia tvarka ir paskelbė, kad „valdžiai priėmus namų savininkams nepalankų sprendimą dėl privalomos registracijos, susilaukta atsako – nulaužta Statybos inspekcijos sistema“.

     VTPSI, pagal kompetenciją nemokamai konsultuodama fizinius ir juridinius asmenis teritorijų planavimo ir statybos klausimais, nereklamuoja ir nerekomenduoja naudotis verslo subjektų – konsultavimo įmonių ar tokią veiklą vykdančių fizinių asmenų – paslaugomis. Administracinės paslaugos teikiamos vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu ir kitais institucijos veiklą bei valstybės tarnybą reguliuojančiais teisės aktais.

     Pastebėjus įsibrovimo į interneto svetainę faktą, nedelsiant buvo imtasi priemonių jos veiklai atnaujinti ir stebėti. VTPSI administruojamoms informacinėms sistemoms tinklalapio saugos pažeidimas įtakos neturėjo. Siekdama išsiaiškinti incidento aplinkybes ir su tuo susijusius subjektus, inspekcija kreipsis į Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą ir Ryšių reguliavimo tarnybą.

     Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) „Karštąja linija“ per pirmąjį šių metų pusmetį gauti 348 pranešimai, tarp kurių 169 – iš Vilniaus apskrities gyventojų. VTPSI specialistams išnagrinėjus apie tris šimtus elektroniniu paštu ir telefonu su atsakikliu pateiktų pranešimų, tik kas ketvirtame nurodyti pažeidimai pasitvirtino. Nors, palyginus su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu, pranešimų skaičius geru pusšimčiu mažesnis, tačiau pagrįstų skundų dalis beveik nekinta – padidėjo vos dviem procentiniais punktais.

     Panašią situaciją pagal skundų pagrįstumą fiksuoja VTPSI Vilniaus (25 proc.), Kauno  (24 proc.) ir Utenos (29 proc.) skyriai. Šioje srityje „pirmauja“ Panevėžio apskrities gyventojai – išnagrinėjus vienuolika pranešimų, tik viename nurodyti pažeidimai pasitvirtino. Atsakingiau „Karštosios linijos“ pagalba savo galimai pažeistus interesus ginti siekia Marijampolės, Šiaulių, Tauragės krašto žmonės – daugiau kaip pusė skundų pagrįsti, o ir pačių skundų gauta tik po kelis.

     Pranešimuose nurodytas aplinkybes patikrinus vietoje, nustatyti 26 savavališkos statybos atvejai. Dėl kitų  teisės aktų reikalavimų pažeidimų 16 statytojų įteikti  privalomieji nurodymai juos pašalinti.

     Penktadalis „Karštąja linija“ pasinaudojusių asmenų informuoti, kad jų pranešimai nebus nagrinėjami dėl senaties arba dėl vykstančių teismų procesų. Keliasdešimt pranešimų persiųsta kitoms institucijoms, išsiaiškinus, kad juose nurodytų aplinkybių tyrimas ir vertinimas yra jų kompetencija.

     Išnagrinėjus 15 pranešimų, kuriuose buvo skundžiami pareigūnų veiksmai, pateikiami kaltinimai korupcija, korupcijos požymių nenustatyta. Todėl pareigūnų principingumą ir nenuolaidžiavimą kaip piktnaudžiavimą suteiktais įgaliojimais ar užslėptą atlygio reikalavimą vertinantiems gyventojams tenka priminti, kad Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia šmeižti ar melagingai kaltinti kitą asmenį nusikaltimo padarymu.

     Pagrįstus pranešimus apie savavališkas statybas, VTPSI tarnautojų neteisėtus veiksmus ar neveikimą, netinkamą pareigų vykdymą, piktnaudžiavimą suteiktais įgaliojimais ar apie veiksmus, susijusius su korupcija (nurodant konkretų skundžiamą veiksmą ar neveikimą ir aplinkybes), galima pateikti telefonu su atsakikliu (8 5) 272 1072, faksu (8 5) 207 4753, interneto svetainės www.vtpsi.lt skyriaus „Karštoji linija“ srityje „Elektroninė pranešimo forma“ ir paštu – A. Vienuolio g. 8, 01104 Vilnius.

     Praeitą savaitę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) Kauno skyrius gavo pranešimą apie nesaugią statybvietę pačiame Kauno centre. Vietoj nugriauto „Merkurijaus“ prekybos centro pradėto statyti komercinio ir apartamentų pastato nuvykę statybos inspektoriai iš Laisvės alėjos pusės jokių pavojų keliančių ženklų nepastebėjo. Tačiau apėję aplink pastatą įsitikino, kad būkštavimai dėl saugumo tikrai pagrįsti.

     Akivaizdu, kad jau kurį laiką objekte statybos darbai nevykdomi. Bet statybvietė – pavojų kelianti teritorija ne tik tuomet, kai joje sukiojasi statybinė technika ir triūsia darbininkai. Sustabdžius statybą lieka neuždengti šuliniai, iškasos, styro armatūros strypai, nestabiliai susandėliuotos medžiagos, nepatikimai įtvirtintos konstrukcijos ir pan. Kai statybos darbai vykdomi, statybos vadovas rūpinasi, kad į statybvietę nepatektų pašaliniai asmenys, o jo vadovaujami darbai nekeltų pavojaus nei statybvietėje dirbantiems, nei už jos ribų esantiems žmonėms. Nutraukus statybos darbus, imtis tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias patekti į nebaigto statyti statinio teritoriją, taip pat pasirūpinti ir greta statybvietės gyvenančių, dirbančių ar praeinančių žmonių apsauga nuo pavojų – statytojo pareiga.

     Teisės aktai nustato, kad, kai statybos sustabdymo trukmė numatoma ilgesnė kaip 3 mėnesiai, atliekami statinio konservavimo darbai. Privalomos konservavimo darbų apimtys, priklausomai nuo Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo statybos darbams pirkti privalomumo ir statybos sustabdymo priežasties, nurodytos statybos techniniame reglamente „Statybos darbai“. Kai Viešųjų pirkimų įstatymo taikymas neprivalomas ir statinio statyba sustabdyta ne statybos valstybinę priežiūrą atliekančio pareigūno reikalavimu, konstrukcijų konservavimo darbai nebūtini. Tačiau statytojas privalo organizuoti darbus, užtikrinančius žmonių saugą statybvietėje, priešgaisrinę apsaugą ir aplinkos apsaugą nuo taršos iš statybvietės, kol statybos darbai bus atnaujinti. 

     Siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų statybvietėje, būtina ją tinkamai aptverti, uždaryti įėjimus į statinius, laikinai atjungti nuo veikiančių inžinerinių tinklų statybvietės tinklus, užpilti ar aptverti iškasas, uždengti šulinius, pastatyti įspėjamuosius ženklus, imtis kitų konkrečiu atveju būtinų saugos priemonių. Be abejo, svarbu pasirūpinti priešgaisrine sauga ir aplinkos apsauga. Kad nesusidarytų gaisrui kilti palankios sąlygos, reikėtų iš statybvietės pašalinti degalus, tepalus ir kitus degius produktus, atlaisvinti priešgaisrinius privažiavimus. Rūpinantis aplinkos apsauga nuo taršos iš statybvietės, organizuoti paviršinio vandens nutekėjimą, pašalinti arba uždaryti lakius statybos produktus, chemines medžiagas, apsaugoti, kad jos nepatektų į aplinką.

     Šių reikalavimų nepaisantis statytojas, kaip ir minėtu Kauno atveju, pirmiausiai gaus VTPSI pareigūno privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus, o jo neįvykdęs sulauks administracinio teisės pažeidimo protokolo. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas už statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą piliečiams numato baudą nuo 289 iki 2 027 eurų, o jau baustam už tokius pažeidimus asmeniui gali tekti pakloti iki 4 344 eurų.

     Gero siuvėjo iš prasto audinio pasiūtas kostiumas gal ir atrodys patraukliai, bet greičiau susidėvės – ir klientas liks nepatenkintas, ir siuvėjo reputacija susvyruos. Taip ir su atnaujinamais pastatais. Kad ir nepriekaištingai bus atlikti modernizavimo darbai, jeigu panaudoti projekte numatytų eksploatacinių savybių neatitinkantys gaminiai, tikėtina, kad po kiek laiko gyventojai pasijaus apgauti. Nebus pasiektas planuotas energinis efektyvumas ar neužtikrinta ilgalaikė pastato atitiktis esminiams statinio reikalavimams.

     Statinys ar jo dalis turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę pagal jo naudojimo paskirtį atitiktų esminius statinių reikalavimus. Statinys turi būti mechaniškai patvarus ir pastovus, turi būti užtikrinta gaisrinė sauga, higiena, sveikata ir aplinkos apsauga, naudojimo sauga, apsauga nuo triukšmo, taip pat turi atitikti energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus. Esminius statinio reikalavimus bei statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius bei klases nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Vadovaujantis šiais dokumentais rengiamas statinio projektas. Todėl į statybvietę turi patekti ir būti naudojami tik projektinių savybių statybos produktai.

     Tiekėjai su kiekvienu statybos produktu privalo pateikti ir jo techninių savybių atitikties dokumentus. Tačiau kartais modernizuojamų namų statybą tikrinantys Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) pareigūnai suabejoja ir pateiktais dokumentais. Ypač kreipiamas dėmesys į pastatų fasadų šiltinimo medžiagas, nes nuo jų labiausiai priklauso modernizavimo rezultatas. Kilus įtarimų dėl į statybos aikštelę pristatytų medžiagų atitikties deklaruotoms savybėms, statybos inspektoriai pagalbos kreipiasi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją (VNMPI).

     Ar atnaujintas pastatas atitiks vieną iš esminių statinių reikalavimų – gaisrinės saugos, galima įsitikinti tik turint patikimą informaciją apie statinyje naudojamų gaminių degumo klasę. Šiuo aspektu ypač domimasi, kai fasadų apdailai naudojamos didelio slėgio laminato (DSL) plokštės. Kilus abejonių dėl tiekėjų į trijų modernizuojamų pastatų statybvietes pristatytų ir fasadų apdailai panaudotų DSL plokščių deklaruotos degumo klasės, prieš metus aplinkos ministras sudarė iki šiol veikiančią komisiją šių plokščių degumo klasei nustatyti. Tačiau tik vieno pastato statytojas leido nuo fasado nuimti informaciniams bandymams atlikti reikiamą kiekį plokščių, kurias ištyrus Gaisrinių tyrimų centre patvirtinta tiekėjo deklaruota degumo klasė. Kitų tiekėjų pateiktų ir sumontuotų DSL nuimti nuo fasadų fiziniams bandymams neleido namų administratoriai arba gyventojai.

     Šiais metais atnaujinama tik keletas pastatų, kurių fasadų apdailai pagal projekto sprendinius naudojamos minėtos degios plokštės. Metų pradžioje VTPSI ėmėsi dar griežtesnės DSL plokščių kokybės kontrolės, siekdama įsitikinti jų tinkamumu, dar nepradėjus montuoti. Gavus informaciją apie statybos darbų pradžią modernizuojamame pastate, kurio fasadų apdailai numatytos DSL plokštės, susisiekiama su statybos rangovu ir išsiaiškinama, kokio gamintojo, kokios plokštės ir kada bus pristatomos į objektą. Vadovaujantis su VNMPI pasirašytu bendradarbiavimo susitarimu, informacija el. paštu pateikiama šios inspekcijos teritoriniams skyriams, prašant patikrinti produkto atitiktį projekto techninėse specifikacijose nustatytiems reikalavimams.

     Akylai stebėti modernizuojamo namo statybos darbus gyventojų raginti jau nebereikia – patys rodo iniciatyvą ir aiškinasi, kodėl daroma taip, o ne kitaip. Tai ir kilus pagrįstų įtarimų dėl į statybos aikštelę patekusių ir naudojamų statybos produktų netinkamos kokybės, turėtų pirmiausiai pranešti statybos techniniam prižiūrėtojui, o jam nesiimant veiksmų ir neišsklaidžius abejonių – informuoti VTPSI teritorinį padalinį.

     Kodėl panašaus prašymo, skundo statybos ar teritorijų planavimo klausimais nagrinėjimo eiga, trukmė Telšių ir Alytaus apskrityse yra skirtinga? Kodėl statybos patikros atliekamos ir jų rezultatai Vilniaus ir Klaipėdos regionuose vertinami nevienodai, o identiškus pažeidimus padariusiems asmenims taikomos ne tokios pačios nuobaudos? Tokių ir panašių klausimų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) klientams nuo šiol neturėtų kilti. Atskirų inspekcijos padalinių vykdomos veiklos skirtumų išvengti ir teikiamų paslaugų kokybę užtikrinti padės VTPSI įdiegtos kokybės vadybos ir subalansuotų rodiklių sistemos. Birželį inspekcija gavo vadybos sistemos sertifikatą.

     Dėl VTPSI padalinių teritorinio išdėstymo buvo sudėtinga kiekviename iš jų užtikrinti vienodai efektyvų strateginį valdymą, strateginių tikslų tapatų suvokimą bei tinkamą ir efektyvų jų įgyvendinimą. Todėl pastaraisiais metais intensyviai ieškota galimybių, kaip pagerinti veiklos efektyvumą ir teikiamų paslaugų teritorijų planavimo ir statybos srityse kokybę. Tikėdamasi pageidaujamų rezultatų, VTPSI vadovybė prieš porą metų priėmė sprendimą panaudojant ES struktūrinių fondų paramos lėšas įdiegti ISO 9001:2008 standarto reikalavimus atitinkančią kokybės vadybos sistemą (KVS). Kartu imtasi ir subalansuotų rodiklių sistemos (SRS) kūrimo.

     Šiandien jau akivaizdu, kad pasirinktos tinkamos priemonės išsikeltiems tikslams pasiekti. Patys VTPSI darbuotojai, rengdami veiklos KVS procesų aprašus, nustatė problemines sritis, numatė priemones galimiems nesklandumams pašalinti ar rizikos atvejams išvengti. Buvo suvienodinti ir supaprastinti procesai. Darbuotojai pripažįsta pastebimą pozityvų procesų aprašymo rezultatą – sumažėjo privalomų surašyti dokumentų skaičius, tapo aiškesnės iki šiol vykdytos procedūros, konkretesni jų atlikimo terminai.

     SRS leidžia peržiūrėti ir tobulinti VTPSI strateginį valdymą – suformuluoti strateginius tikslus, įvertinti tiek visos inspekcijos, tiek ir atskirų padalinių veiklos rodiklius, juos palyginti tarp padalinių bei su inspekcijos strateginių tikslų rodikliais ir planuoti veiklos gerinimo priemones.

     „Kokios pažangios ir naudingos bebūtų sistemos, pačios savaime be visų organizacijos darbuotojų įsitraukimo ir palaikymo laukiamų rezultatų neduotų. Todėl diegiant KVS ir SRS ypatingas dėmesys skirtas darbuotojų mokymui, kompetencijų plėtimui. Kai darbuotojui aiški veiklos procesų eiga, suprantami tarpiniai ir galutiniai rezultatai, jo vaidmuo procese, žinomos veiklos tobulinimo procedūros, tuomet ir vadovybė gali maksimaliai tiksliai valdyti visus vykstančius procesus, greitai reaguoti į pokyčius. Sustiprinus VTPSI administracinius gebėjimus ir integravus kokybės vadybos principus į kiekvieną veiklos procesą, siekiama padidinti viešojo administravimo efektyvumą, o svarbiausia – skaidriai ir kokybiškai tenkinti inspekcijos interesantų poreikius ir lūkesčius“,– sako VTPSI viršininkė Laura Nalivaikienė.  

     KVS ir SRS įdiegtos įgyvendinant projektą „Kokybės vadybos sistemos, atitinkančios LST EN ISO 9001:2008 kokybės standartą, įdiegimas ir darbuotojų apmokymas“ (Nr. VP1-4.3-VRM-01-V-01-081).

     Per šių metų pirmąjį pusmetį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) specialistai bendruoju konsultavimo telefonu suteikė 9 221 konsultaciją, į 956 paklausimus atsakė raštu – patvirtinta rašytine konsultacija (164) ar elektroniniu laišku (792). Pakonsultuota kone pustrečio tūkstančio daugiau interesantų nei per tą patį praeitų metų laikotarpį, o lyginant su 2013 metų pirmuoju pusmečiu – dvigubai daugiau. Šiai tendencijai didžiausią įtaką turi skambučių konsultavimo telefonu srautas.

     Telefonu konsultacijos besikreipiančių klientų skaičiaus didėjimas liudija augantį konsultacijų, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes su galimybe jas patikslinti ar iškart pateikti papildomą informaciją, poreikį. Nors VTPSI savo interneto svetainėje skelbia daug informacinių straipsnių aktualiomis temomis ir specialistų parengtas bei patvirtintas rašytines konsultacijas, gyventojai nelinkę šią informaciją pritaikyti savo atveju – kiekvienas nori gauti tik jam skirtą atsakymą. Konsultacijos, pateikus paklausimą raštu ar užpildžius specialią elektroninę paklausimo formą, tenka keletą dienų palaukti ir dėl to šį konsultavimo būdą paprastai renkasi tik tie interesantai, kuriems reikia institucijos oficialios nuomonės jiems rūpimu klausimu. Nors VTPSI specialistai stengiasi atsakyti kuo greičiau (siekiamybė – per 10 darbo dienų), tačiau dėl paklausimų gausos juos pateikusiems asmenims dažnai atsakymo reikia laukti ir Viešojo administravimo įstatymo nustatytą maksimalų laiką – 20 darbo dienų.

     Daugiausiai neaiškumų gyventojams kyla statybos srityje ir dėl naudojimosi informacinėmis sistemomis. Teritorijų planavimo srities klausimai sudaro tik vieną procentą ir didžioji jų dalis susijusi su teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo ir įregistravimo tvarka.

     Suteiktų konsultacijų statistikos analizė pagal atskiras konsultavimo temas rodo, kad dažniausiai užduodami klausimai apie statybos užbaigimo procedūras, reikalavimus atliekant remonto ir rekonstravimo darbus daugiabučiame name, pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo tvarką. Lyginant su ankstesniais metais, gerokai sumažėjo paklausimų dėl statybą leidžiančių dokumentų privalomumo ir išdavimo procedūrų. Tam, tikėtina, įtakos turėjo daug kartų tobulintas ir tapęs aiškesniu statybos techninis reglamentas „Statybą leidžiantys dokumentai“.

     „Siekdami kuo efektyviau panaudoti asmenims konsultuoti institucijos turimus išteklius, prašytume prieš kreipiantis konsultacijos susipažinti su interneto svetainėje www.vtpsi.lt paskelbtais informaciniais straipsniais, atsakymais į dažnai užduodamus klausimus, statybos techninių reglamentų reikalavimais. Tada būtų galima aiškiau suformuluoti klausimus, specialistų atsakymai būtų tikslesni, o kreipiantis konsultacijos telefonu – pokalbis būtų trumpesnis, daugiau žmonių galėtų pasinaudoti šia ypač populiaria tapusia inspekcijos teikiama paslauga“, – džiaugdamasi gyventojų noru išsiaiškinti reikalavimus ir statyti statinius nedarant pažeidimų, sako VTPSI viršininkė Laura Nalivaikienė.

     Statybos ir jos dalyvių veiklos patikros – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) pareigūnų kasdienybė. Per pusmetį surašyta per tūkstantį patikrinimo aktų. Nors jau keletą pastarųjų metų inspekcija ne tik deklaruoja, bet ir realiai atlieka daugiau konsultantės ir patarėjos, nei baudėjos vaidmenį, žinia apie būsimą inspektorių vizitą neretai sutrikdo normalų statybos aikštelės ritmą. Bet, pasak pareigūnų, tai tik tose statybvietėse, kuriose tvarkytis ir dokumentų ieškoti puolama prieš pat patikrinimą.

     „Tokie patikrinimai labai reikalingi. Neleidžia statybininkams apsileisti, drausmina darbų vadovus ir gerina statybos darbų kokybę“, „Tikrintojas darbo ir veiklos patikrinimo metu elgėsi mandagiai, profesionaliai, visi klausimai buvo pateikti profesionaliai, mūsų įmonės veiklai trukdžių nebuvo“, „Patikrinimas praėjo puikiai ir tikrai neturim priekaištų. Gavom daug patarimų, kaip tobuliau dirbti su dokumentacija ir pan.“ – tai tik keli iš daugelio ūkio subjektų teigiamų atsiliepimų apie VTPSI vykdomus patikrinimus Ūkio ministerijos įdiegtoje grįžtamojo ryšio sistemoje. „Labai gerai“ ir „gerai“ patikrinimus įvertino 96,5 proc. nuomonę pareiškusių apklaustų statybos dalyvių (juridinių asmenų). Apklausos duomenys gana patikimi, nes grįžtamojo ryšio sistema suteikia galimybę anonimiškai įvertinti inspektorių atliktus patikrinimus, jų darbo kokybę ir atvirai pateikti savo įžvalgas. Svarbu, kad įmonės atstovas, gavęs prašymą užpildyti apklausos anketą, atsakytų atvirai ir kuo išsamiau, kad VTPSI galėtų pašalinti išaiškėjusius trūkumus ir tobulinti statybos valstybinės priežiūros tvarką.

     Daug gerų žodžių VTPSI pareigūnai išgirsta pačiose statybvietėse, kai patikrinimų metu pataria, kaip geriau vykdyti darbus ar susitvarkyti privalomą dokumentaciją. Statybos dalyviai pajuto ir VTPSI vykdomų specialių patikrų konsultavimo tikslais naudą. Populiari tokia kontrolės be pasekmių (už šių patikrinimų metu nustatytus pažeidimus poveikio priemonės netaikomos) forma Vilniuje ir Kaune. Statybos inspektorių iniciatyva, statytojo, rangovo ar techninio prižiūrėtojo kvietimu šalyje per pusmetį atlikti 74 patikrinimai konsultavimo tikslais, surengtas 81 konsultacinis pasitarimas su modernizuojamų namų statybos rangovais ir techniniais prižiūrėtojais. Šiuose pasitarimuose dažnai dalyvauja ir namo gyventojų atstovai, atidžiai stebintys atnaujinimo darbus ir turintys klausimų dėl vieno ar kito projekto sprendinio ar darbų kokybės. VTPSI pasiekia gyventojų padėkos už profesionalią specialistų pagalbą, sprendžiant probleminius klausimus ir ieškant geriausios išeities.

     Pasinaudoti patyrusių statybos inspektorių patarimais galimybę turi ir statybos verslą neseniai pradėjusios įmonės. Jų statomų objektų ir veiklos patikrinimų metu įteikiama deklaracija dėl pirmųjų verslo metų ir laikomasi įsipareigojimo už nustatytus pažeidimus netaikyti nuobaudų, tik paaiškinti, kaip turi būti organizuojami ir vykdomi darbai, kad nepažeistų teisės aktų reikalavimų. VTPSI teritoriniai skyriai per pusmetį išplatino apie tūkstantį tokių deklaracijų, taigi statybos verslo naujokus turėtų pasiekti ši svarbi informacija.

     Visi statybos dalyviai turi vienodą galimybę patys pasitikrinti, ar jų veikla atitinka nustatytus reikalavimus. Tereikia interneto svetainės www.vtpsi.lt skyriuje „Ūkio subjektams“ peržiūrėti patikrinimo aktus (kontrolinius klausimynus), kuriuose nurodyti pagrindiniai tikrintini aspektai. Atsakius į visus klausimus teigiamai, statybos inspektoriaus vizitas bus tik dalykiškas atsakingai savo pareigas vykdančių asmenų pabendravimas.

       Daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimas pastebimai įgauna pagreitį – 2015 metais jau išduoti 594 statybą leidžiantys dokumentai. Šiuo metu modernizavimo darbai vykdomi 746 daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI), vykdydama valstybinę šio proceso priežiūrą, 2014–2015 metais patikrino 539 modernizuojamus daugiabučius, iš jų net 366 objektai patikrinti šiais metais. Šiemet išduoti 155 statybos užbaigimo aktai, statybos dalyviams surašytas 21 administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ATP)  ir paskirta baudų už 1 901,91 euro.    
      Džiugina tai, kad daugėja daugiabučių, kuriuose modernizavimo darbai yra užbaigti. Vien tik per 2015 m. liepos mėnesį baigti modernizuoti 24 tokie namai.
      Pastebėtina, kad išaugo VTPSI patikrinimų, atliktų VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros prašymu, gavus nusiskundimų iš renovuojamų namų gyventojų, skaičius. Apibendrinus VTPSI gautus daugiabučių gyventojų skundus, aiškėja, kad dažniausiai nuogąstaujama dėl atliktų darbų kokybės, reiškiamas nepasitenkinimas projekto sprendiniais, keliami reikalavimai dėl projektų keitimo ir darbų atlikimo.
      Liepos mėnesį VTPSI patikrino 90 modernizuojamų daugiabučių ir 41 techninio prižiūrėtojo veiklą. Nustatyta keletas pažeidimų, už kuriuos atsakomybę numato Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Dėl netinkamo pareigų vykdymo statybos dalyviams surašyti 5 ATP protokolai ir 5 privalomieji nurodymai.
      Kauno teritorinio skyriaus specialistai dėl ne pagal projektą vykdomų statybos darbų 2 rangovams surašė ATP protokolus.
      Panevėžio skyriuje vieno iš renovuojamų pastatų statybos vadovui surašytas protokolas dėl netinkamai pildomo statybos darbų žurnalo – nesurašytų stogo apšiltinimo, langų įtvirtinimo ir apkamšymo paslėptų darbų aktų.
      Vienam techniniam prižiūrėtojui dėl statybos darbų technologijos pažeidimų Vilniaus teritorinio skyriaus pareigūnai įteikė ATP protokolą.
      Marijampolės teritorinio skyriaus darbuotojai, nustatę, kad statybos darbų žurnalas pildomas su pažeidimais, nevykdomi statybos darbų žurnale įrašyti statybos techninio prižiūrėtojo nurodymai, nekokybiškai atlikti statybos darbai, nepildomas statybinių atliekų tvarkymo apskaitos žurnalas, statybos darbų vadovui irgi surašė ATP protokolą.
      Klaipėdoje dėl laiku nepateikto pranešimo apie statybos darbų pradžią pradėta procedūra dėl ATP protokolo surašymo.
      Utenoje, patikrinimo metu paaiškėjus, kad statybos techninis prižiūrėtojas nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, statybos darbai vykdomi nekokybiškai, nukrypstant nuo statinio projekto sprendinių ir jų nesuderinus, nesant atliekų tvarkymo žurnalų, statytojui, rangovui ir techniniam prižiūrėtojui surašyti privalomieji nurodymai.
      2015 m. liepos mėnesį buvo patikrinti 4 kitos paskirties modernizuojami objektai ir 2 techninių prižiūrėtojų veikla. Pažeidimų nenustatyta.